Lietuvos gyventojų skaičius ir sudėtis

Sparčios ir fundamentalios Lietuvos pastarųjų metų politinės socialinės ekonominės permainos lemia esminius pokyčius visose visuomenės gyvenimo srityse. Keičiasi gyvenimo sąlygos, stilius, vertybinės orientacijos, elgsena, nuostatos. Tai atsispindi ir demografinių procesų kiekybiniuose ir kokybiniuose bruožuose: demografinių tendencijų lūžiais ir naujų demografinės elgsenos bei nuostatų pasireiškimu. Spartūs ir esminiai pastarųjų metų politiniai, socialiniai, ekonominiai pokyčiai nutraukė per daugelį metų nusistovėjusias demografines tendencijas ir inspiravo naujas, todėl pagrindinis šio darbo tikslas – bendrų demografinių raidos bruožų Lietuvoje apibendrinimas teoriniu aspektu 1990 – 2002 m. laikotarpyje. Šio darbo objektas – Lietuvos gyventojai.
1. Išsiaiškinti gimstamumo ir vaikų skaičiaus kitimo tendencijas laikotarpyje nuo 1990 iki 2002 metų. Išskirti santuokų ir ištuokų reikšmingumą Lietuvos visuomenei.
2. Išskirti pagrindines mirtingumo priežastis ir jų aktualumą gyventojų skaičiaus mažėjimui 1990-2002 m. laikotarpyje.
3. Išsiaiškinti pagrindines migracijos priežastis ir pasekmes Lietuvoje ir jos įtaką Lietuvos gyventojų skaičiui ir socialinei ir ekonominei padėčiai.
Svarbiausi rodikliai, tokie kaip gimstamumas, mirtingumas bei migracija išryškina tradicinį ardančiųjų tendencijų poveikį bei galimą įtaką demografinei raidai.
1. GYVENTOJŲ SKAIČIAUS IR SUDĖTIES KITIMO TENDENCIJOS PER 1990 – 2002 m.
Gyventojų skaičius bei sudėtis pagal amžių yra išvestinės demografinių procesų (gimstamumo, mirtingumo, migracijos) dimensijos. Konkrečios šalies demografinės situacijos apibūdinimas paprastai prasideda gyventojų skaičiaus pristatymu, tačiau tik demografinių procesų raidos priežasčių tyrimai leidžia suprasti šių gyventojų kiekybinių pokyčių esmę.
Gyventojų persikėlimas iš vienos šalies į kitą, atvykusiųjų ir išvykusiųjų skaičius bei jo balansas yra išorinis gyventojų skaičiaus dinamiką lemiantis veiksnys. Vidiniai gyventojų skaičiaus pokyčių veiksniai yra gimstamumas ir miringumas. Šiuos demografinius procesus vertinančių rodiklių dydžiai ir jų tarpusavio santykis lemia gyventojų skaičiaus pokyčių pobūdį. Jei gimstamumo lygis yra aukštesnis nei mirtingumo, šalies gyventojų skaičius didėja dėl natūralaus gyventojų prieaugio ir atvirkščiai – jei mirtingumo lygis aukštesnis nei gimstamumo, gyventojų skaičius mažėja dėl natūralaus gyventojų mažėjimo. Pirmuoju atveju, jei skirtumas tarp gimstamumo ir mirtingumo lygių didelis, gali vykti net demografinis sprogimas – labai spartus gyventojų skaičiaus augimas.Tai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!