Lietuvos gyventojų migracijos

Atsakymai:
1. Susipažinti su visomis migracijų rūšimis bei su jomis susijusiomis sąvokomis:
Tarptautinė migracija – gyventojų kilnojimąsis valstybių atžvilgiu.
Vidinės migracijos – gyventojų kilnojimąsis valstybės viduje.
Emigracija – išėjimas gyventi iš savo šalies į kitą.
Imigracija – kėlimasis gyventi iš kitos valstybės.
Repatriacija – piliečių grįžimas ar grąžinimas į tėvynę iš užsienio.
Deportacija – prievartinis gyventojų perkėlimas gyventi į kitą vietą; ištrėmimas.
Genocidas – ištisų gyventojų grupių, tautų naikinimas dėl jų rasės, tautybės, ar religijos.
2. Lietuvių emigracijos 19 a. pabaigoje - 20 a. Pradžioje
Emigracijų bangos
Pirmoji emigracijos banga
Iš Lietuvos politinė emigracija prasidėjo po 1794 m. sukilimo nu­malšinimo (emigruota daugiausia į Prancūziją). Gausi ji buvo po 1831 ir 1863 m. sukilimų (į Prancūziją ir Didžiąją Britaniją). Ekono­minė emigracija sustiprėjo po 1867 ir 1868 m. nederlių, plėtojantis kapitalizmui (daugiausia į JAV).
19 a. pabaigoje ir 20 a. pradžioje masinę lietuvių valstiečių emigra­ciją lėmė atskirų šalių netolygi ūkinė raida, didesnis darbo užmokes­tis išsivysčiusiuose kraštuose, Lietuvos ūkio ypatumai, tautinio išsi­vadavimo stiprėjimas, carizmo represijos.Apie 90% lietuvių emigrantų sudarė žemės ūkio darbininkai, bežemiai valstiečiai, fabrikų darbinin-smulkūs prekybininkai. Todėl lietuvių emigracija 19 a. pabaigoje a. pradžioje buvo uždarbio emigracija.
Po valstiečių reformos (1861) Lietuvos pramonė ir miestai augo lėtai, pavėlavęs pramonės perversmas nesutraukė į miestus laisvų darbo rankų. Įvairiose šalyse didėjo pragyvenimo lygio ir darbo užmokesčio skirtumai. Išsivysčiusios pramoninės šalys mokėjo didesnį darbo užmokestį ir tuo patraukdavo darbininkus iš atsilikusių šalių. Užsenyje buvo galima gauti darbo, kurio Lietuvoje nebuvo, daugiau uždirbti, o susitaupius ir grįžus, geriau įsikurti, išmokėti skolas. Svarbi emigracijos priežastis buvo nenoras tarnauti carinės Rusijos kariuomenėje, nes daugeli baugino pavojinga 5 metų tarnyba tolimuose kraštuose. Emigracija skatino rusifikacinė politika - lietuviškos spau­dos draudimas, tautinio judėjimo dalyvių persekiojimas. Nevengė siųsti savo šeimos narių uždarbiauti j užsienį ir pasiturintys valstie­čiai. Papildomą stimulą emigracijai sudarė seniau atvykę tautiečiai, kurie tapo pritraukiamuoju veiksniu, nes kūrėsi lietuvių kolonijos.
Carinėje Rusijoje emigracija buvo stabdoma. Labai sunku buvo gauti užsienio pasą, todėl ilgai jo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!