Atsakymai:
1. Susipažinti su visomis migracijų rūšimis bei su jomis susijusiomis sąvokomis:
Tarptautinė migracija – gyventojų kilnojimąsis valstybių atžvilgiu.
Vidinės migracijos – gyventojų kilnojimąsis valstybės viduje.
Emigracija – išėjimas gyventi iš savo šalies į kitą.
Imigracija – kėlimasis gyventi iš kitos valstybės.
Repatriacija – piliečių grįžimas ar grąžinimas į tėvynę iš užsienio.
Deportacija – prievartinis gyventojų perkėlimas gyventi į kitą vietą; ištrėmimas.
Genocidas – ištisų gyventojų grupių, tautų naikinimas dėl jų rasės, tautybės, ar religijos.
2. Lietuvių emigracijos 19 a. pabaigoje - 20 a. Pradžioje
Emigracijų bangos
Pirmoji emigracijos banga
Iš Lietuvos politinė emigracija prasidėjo po 1794 m. sukilimo numalšinimo (emigruota daugiausia į Prancūziją). Gausi ji buvo po 1831 ir 1863 m. sukilimų (į Prancūziją ir Didžiąją Britaniją). Ekonominė emigracija sustiprėjo po 1867 ir 1868 m. nederlių, plėtojantis kapitalizmui (daugiausia į JAV).
19 a. pabaigoje ir 20 a. pradžioje masinę lietuvių valstiečių emigraciją lėmė atskirų šalių netolygi ūkinė raida, didesnis darbo užmokestis išsivysčiusiuose kraštuose, Lietuvos ūkio ypatumai, tautinio išsivadavimo stiprėjimas, carizmo represijos.Apie 90% lietuvių emigrantų sudarė žemės ūkio darbininkai, bežemiai valstiečiai, fabrikų darbinin-smulkūs prekybininkai. Todėl lietuvių emigracija 19 a. pabaigoje a. pradžioje buvo uždarbio emigracija.
Po valstiečių reformos (1861) Lietuvos pramonė ir miestai augo lėtai, pavėlavęs pramonės perversmas nesutraukė į miestus laisvų darbo rankų. Įvairiose šalyse didėjo pragyvenimo lygio ir darbo užmokesčio skirtumai. Išsivysčiusios pramoninės šalys mokėjo didesnį darbo užmokestį ir tuo patraukdavo darbininkus iš atsilikusių šalių. Užsenyje buvo galima gauti darbo, kurio Lietuvoje nebuvo, daugiau uždirbti, o susitaupius ir grįžus, geriau įsikurti, išmokėti skolas. Svarbi emigracijos priežastis buvo nenoras tarnauti carinės Rusijos kariuomenėje, nes daugeli baugino pavojinga 5 metų tarnyba tolimuose kraštuose. Emigracija skatino rusifikacinė politika - lietuviškos spaudos draudimas, tautinio judėjimo dalyvių persekiojimas. Nevengė siųsti savo šeimos narių uždarbiauti j užsienį ir pasiturintys valstiečiai. Papildomą stimulą emigracijai sudarė seniau atvykę tautiečiai, kurie tapo pritraukiamuoju veiksniu, nes kūrėsi lietuvių kolonijos.
Carinėje Rusijoje emigracija buvo stabdoma. Labai sunku buvo gauti užsienio pasą, todėl ilgai jo...
Šį darbą sudaro 4530 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!