Lietuvos gyventojų išsilavinimo 2012 – 2016 m. analizė

LIETUVOS GYVENTOJŲ IŠSILAVINIMO 2012 – 2016 m.
Eil. Nr.
Puslapis
1.
Bendras gyventojų išsilavinimas 2012-2016 m. (tūkst. asm.)
6
2.
Bendras gyventojų išsilavinimas pagal lytį 2012-2016 m. (tūkst. asm.)
8
3.
Bendras gyventojų išsilavinimas pagal lytį 2012-2016 m. (tūkst. asm.)
10
4.
Gyventojų išsilavinimo kasmetiniai pokyčiai
ĮVADAS
Gyventojų išsilavinimas – vienas iš svarbiausių visuomenės raidą atspindinčių statistikos rodiklių.
Tyrimo objektas – Lietuvos gyventojai, turintys išsilavinimą.
Darbo tikslas – išanalizuoti gyventojų, turinčių išsilavinimą Lietuvoje 2012-2016 metais skaičiaus dinamiką.
Darbo uždaviniai:
1. Apibrėžti išsilavinimo aspektus teoriniu požiūriu.
2. Išanalizuoti Lietuvos gyventojų, turinčių išsilavinimą, skaičiaus pagal lytį ir vietovę pokyčius.
1. GYVENTOJŲ IŠSILAVINIMO TEORINĖ SAMPRATA
Gyventojai – nuolatiniai šalies gyventojai, skaičiuojami metų pradžioje. V. Snieška ir J. Čiburienė (2011) teigia, kad gyventojų skaičiaus statistika apima Lietuvos Respublikos nuolatinius gyventojus. Lietuvos Respublikos nuolatinis gyventojas – Lietuvos Respublikos pilietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikos teritorijoje arba esantis užsienyje iki 6 mėn. Užsienietis, turintis laikiną leidimą gyventi vieneriems metams ar ilgesniam laikotarpiui. Tiksliausiai gyventojų skaičius nustatomas visuotinių gyventojų surašymų metu. Visuotinis gyventojų surašymas atliekamas kartą per dešimtmetį. Laikotarpiais tarp surašymų gyventojų skaičius įvertinamas remiantis paskutinio gyventojų surašymo, einamosios gyventojų natūralaus judėjimo (gimusieji, mirusieji) ir migracijos apskaitos bei teritorijos administracinių pakeitimų duomenimis.
Išsilavinimo sąvokos apibūdinamos remiantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu (2014)
Aukštasis išsilavinimas nėra privalomas. Kolegijos ir universitetai yra pagrindinės institucijos teikiančios aukštąjį išsilavinimą. Bendrai jos vadinamos aukštojo mokslo institucijos. Aukštasis išsilavinimas suteikiamas pažymėjimais, diplomais arba akademiniais laipsniais. Aukštasis išsilavinimas norimas gauti tam tikrą kvalifikacijos laipsnį. Išsivysčiusiose šalyse aukštąjį išsilavinimą gauna apie 50 % žmonių.
Aukštasis koleginis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus koleginių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas kaip jam lygiavertis užsienio mokslo ir studijų institucijose įgytas išsilavinimas.
Aukštasis universitetinis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas arba doktorantūrą, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas kaip jam lygiavertis užsienio mokslo ir studijų institucijose įgytas išsilavinimas.
specialų statusą. Nevalstybinė aukštoji mokykla yra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!