Lietuvos ekonominė politika, ekonomikos raida

Siekdama tolygaus ekonominio augimo ir sudarydama palankias sąlygas stabiliai kilti gyventojų gyvenimo lygiui, Lietuva pastaruoju metu baigia ekonomikos reformas, kurių paskirtis – sukurti konkurencingą rinkos ekonomikoje klestintį ūkį. Nuo nepriklausomybės atkūrimo mūsų šalis padarė ženklią pažangą stabilizuodama šalies ūkį ir įgyvendindama struktūrines reformas.
Suprasti ir išnagrinėti Lietuvos ūkio vystimąsi yra labai svarbu ir naudinga, ypač šiandien. Tuomet galėsime matyti pasiektus ir siektinus rezultatus, vykdomas, įvykdytas normas.
Lietuvai tapus ES ir NATO nare, turi būti keičiamos kai kurios nusistovėjusios normos ūkio raidos vystyme.
Lietuvos ūkį sudaro atskiros veiklos sritys. Kiekviena turi savo specifiką, dėl to turi būti taikoma lanksti politika.
Bet kokios valstybės ekonominę situaciją gali atspindėti keletas rodiklių- eksporto- importo situacija, įsiskolinimas (vidinis ar išorinis), nedarbo lygis, pramonė, žemės ūkis ir pan. Tačiau pagrindiniu rodikliu beveik visuomet yra bendrasis vidaus produktas.
Ūkinės veiklos galimybės per nepriklausomybės metus gerokai išaugo. Nemaža dalis žmonių ėmėsi privataus verslo, savarankiško ūkininkavimo. Iš esmės jų pastangų dėka sustiprėjo Lietuvos ūkis. Jo plėtrą šiandien liudija teigiami makroekonominiai rodikliai: auga bendrasis vidaus produktas, daugėja užsienio investicijų.
Pagal 2005 m. pirmojo pusmečio duomenis, treti metai iš eilės Lietuvos makroekonomikos raida apskritai patenkina optimistų lūkesčius. Ūkio plėtra kol kas išlieka sparti, nepaisant stiprėjančios konkurencijos pasaulio rinkose šalies eksportas nemažina augimo tempo, o einamosios sąskaitos deficitas (ESD) yra priimtino dydžio. Nors naftos produktai grėsmingai brangsta, infliacija išlieka nedidelė ir gyventojų realiosios pajamos šiemet kyla staigiau nei bendrasis vidaus produktas. Bedarbystės rodikliai tebesmunka itin greitai, o vidutinio įmonių pelningumo kreivė stiebiasi priešinga linkme. Gera bendrovių finansinė būklė bei žemos bankų paskolų palūkanų normos skatina materialines investicijas, kurios pagal augimo tempą antri metai iš eilės lenkia sukuriamą pridėtinę vertę. 2005 m. tapo posūkio tašku mokesčių surinkime – preliminarūs duomenys rodo, kad šiemet pirmąkart po ilgos pertraukos auga visų pagrindinių mokesčių įplaukų santykiai su BVP. 1.lentelėje pateikti trijų Baltijos šalių makroekonominiai rodikliai. Kaip ir 2004 m., Lietuvoje š.m. pirmąjį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!