Lietuvos darbo rinkos struktūra

Tarp daugelio ekonominių problemų reikšmingą vietą užima nedarbas. Darbas yra ne vien žmogaus pajamų, bet ir socialinės padėties, pilnavertiškumo pagrindas. Ekonomikos požiūriu darbas – tai riboto ištekliaus panaudojimas, gaminant norimas prekes bei paslaugas. Dėl to tiek atskiras asmuo, tiek visuomenė gauna didžiausias pajamas bei paslaugas, kai visi, kurie gali ir nori, dirba.
Darbo rinka yra suprantama kaip rinkos subjektų sistema: bedarbiai, darbuotojai ir darbdaviai bei jų organizacijos, darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, taip pat atskiri darbo organizacijos elementai, tokie kaip darbo užmokestis, darbo sąlygos bei trukmė ir pan.
Lietuva, būdama SSRS sudėtine dalimi, buvo paversta industrine šalimi, panaikinta privatinė nuosavybė. Gyventojų užimtumo struktūra buvo tokia, kai reikėjo daug darbo rankų, nors, iš tikrųjų, kartais trūkdavo kvalifikuotų specialistų. Atkūrus nepriklausomybę ir perėjus į rinkos ekonomikos sąlygas, gyventojų užimtumas pasikeitė. Dirbančiųjų gyventojų kasmet pradėjo mažėti. Pertvarkant pramonę, žemės ūkį, statybų industriją, įgyvendinant privatizaciją, buvo atleidžiami apskaitos ir planavimo specialistai, vyresnio amžiaus žmonės. Daug žmonių pradėjo dirbti neoficialiai, sumažėjo dirbančiųjų pramonėje, o padaugėjo – paslaugų sferoje.
Pasikeitus ūkio struktūrai, atsirado naujų veiklos sričių, bet ir prarasta buvusių darbo vietų. Visa tai veikė gyventojų pasiskirstymą ekonominėje veikloje. Šis pasiskirstymas vyko ir vyksta palaipsniui ir nuosekliai, rinkos ekonomikos sąlygomis bei vykstant socialiniams, ekonominiams veiksmams.
Maždaug iki XIX a. pabaigos žmogus gamyboje buvo naudojamas kaip fizinės jėgos šaltinis, nes darbo vietų, kur žmogus galėjo reikšti intelektualinius sugebėjimus, buvo labai mažai. Žmogaus darbiniai gabumai daugiausia buvo vertinami pagal fizinę jėgą. Prabėgus daugiau laiko, gamyboje tapo paklausi ne tik fizinė jega, bet ir intelektualinių profesijų atstovų, tokių kaip inžinieriai, konstruktoriai, mokslininkai, darbas.
Anksčiau tam tikrą vietovę, kurioje perkamos ar parduodamos prekės apibūdindavo terminas – rinka. Darbo rinkos santykių negalime apibūdinti tik kaip darbo jėgos pirkimą – pardavimą (kitaip – paklausą ar pasiūlą). Darbo rinka yra visur, kur yra rinkos ekonomikos santykiai. Ji yra laisvos rinkos ekonomikos požymis.
Dabartinės lietuvių kalbos žodyne darbo rinka apibūdinama...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!