Lietuvos civilinis procesas

Dvidešimtojo amžiaus pabaiga Lietuvos istorijoje sietina ne tik su politiniais, sicialiniais ar ekonominiais pokyčiais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pradėta ir intensyvi valstybės teisinės sistemos reforma. Valstybingumo pagrindų klojimas glaudžiai susijęs su įstatymų leidyba. Pirmaisiais reformos metais teisės aktų kūrimas pareikalavo nemenkų teisinskų pastangų. Šiandien akivaizdu, kad 20 amžiaus pradžia nacionalinės teisės istorijos puslapiuose bus įrašyta kaip kodifikuotų teisės aktų laimketis. Baigti rengti ir priimti nauji Civilinis, Baudžiamasis, Darbo, Baudžiamojo ir Civilinio proceso, kiti kodeksai. Taigi nacionalinė teisė pradėjo taikyti iš esmės aukštesnio lygmens susitemintus teisės instrumentus. Civilinio proceso teisė – viena pamatinių disciplinų, kurios mokymo dalyką sudaro teisės normos, nustatančios asmens subjektinių teisių gynimo tvarką ir būdus, iš kurių pagrindinis yra teisminė pažeistų teisių gynyba.
Teorijoje skiriama šalis formaliuoju ir materialiuoju (šiuo atveju netapatinama šalis esant procesiniam ir materialiajam teisiniam santykiui) požiūriu. Šalis formaliuoju požiūriu – tai asmuo, kuris savo vardu reiakalauja apginti savo ar kito asmens materialiąsiassubjektines teises ar įstatymų saugomus interesus. Šalis materialiuoju požiūriu – tai asmuo, kurio teisė procese yra ginama ir kurio materialiąsias subjektines teises tiesiogiai veikia byloje priimtas sprendimas. Šalis materialiuoju požiūriu gali būti ir šalis formaliuoju požiūriu, jeigu pati pareiškia ieškinį. Atsakovas materialiuoju požiūriu – tai asmuo, nuo kurio reikalaujama apginti. Atsakovas formaliuoju požiūriu – tai asmuo, kuris gali savo vardu gintis nuo pareišto ieškinio. Paprastai šios dvi sąvokos sutampa, tačiau jos gali ir nesutapti, kai, pavyzdžiui, byloje yra kuratorius ar turto administratorius.
1. Procesas civilinėje byloje vyksta šalių vardu. Šalys yra vienas iš ieškinių tapatumo nustatymo kriterijų, nes pareikšti tapatų ieškinį pakartotinai negalima (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
2. Šalys dažniausiai yra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, subjektai. Iki teismo sprendimo priėmimo šalys laikomos tikėtinais materialiųjų teisinių santykių subjektais, nes į šį klausimą atsakyti galima tik tuomet, kai yra nustatytos visos bylos aplinkybės, materialiojo teisinio pobūdžio faktai bei kai pritaikytos konkrečios materialiosios teisės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!