Nuo XVII a. pradžios matematikos dominavimas moksle atsispindėjo ir karyboje. Bastioninės pilies nebuvo įmanoma pasistatyti neišmanant geometrijos, o be karo inžinierių užimti gerai įtvirtintą priešo pilį pasidarė pakankamai sunku. Bendras krikščioniškosios Lietuvos kultūros kilimas XV-XVI a. atsispindėjo ir militarinėje sferoje. LDK perėmė Vakaruose Renesanso epochoje ištobulėjusio karo meno pasiekimus.
Nors Lenkijos-Lietuvos valstybėje nebuvo XVII a. Vakarų Europai tipiškų miestų-tvirtovių, pagal Vidurio ir Rytų Europos mastelį LDK turėjo galingų bastioninių tvirtovių, tinkamų atlaikyti ilgalaikes apgultis.
Darbo objektas: bastioninių pilių ir tuo pačiu laikotarpiu pastatytų kitų fortifikacinių įreginių, esančių dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, architektūra (dauguma LDK bastioninių pilių yra atsidūrusios kitų valstybių teritorijoje).
Darbo tikslas: aptarti Renesanso laikotarpio fortifikacinės architektūros statinius: bastionines pilis, gynybinius įtvirtinimus.
3) nurodyti šių architektūros įrenginių pagrindinius specifinius bruožus, jų reikšmę.
Darbe naudota sovietinio ir nepriklausomos Lietuvos laikotarpiais išleista lietuvių kalba literatūra – istorikų ir archeologų tyrinėjimais, paskelbtais mokslo leidiniuose.
1. BASTIONINĖS PILYS
Didysis kunigaikštis, leisdamas kurti miestus ir suteikdamas savivaldos teises, reikalavo įrengti gynybinius įtvirtinimus.
Jau XVI a. pradžioje Lietuvos miestuose pradėti statyti naujos konstrukcijos fortifikaciniai įrenginiai. Iš pradžių juose netrūko ir gotikos architektūros formų. Miestų gynybinius įrenginius sudarė sienos su šaudymo angomis ir galerijomis, tvirtai užsklendžiami vartai, bokštai su įvairiomis šaudymo angomis ir mašikulomis, perkasai, gilios raguvos, pelkės, upės ir kiti natūralūs vandens telkiniai. Pradėta pilti žemės bastionus, redutus, šancus.
Dėl lėšų stokos dauguma naujų miestų nebuvo įtvirtinti arba juos supo labai nesudėtingi įrenginiai: žemės pylimai, perkasai, medinės ir iš dalies mūrinės aptvaros, vartai. XVII a. tokie paprasti įtvirtinimai minimi buvę Skuode, Kretingoje, Kėdainiuose. Sienomis ir kitais gynybiniais įrenginiais buvo apjuostas Vilnius, Biržai; žvaigždiniais pylimais, bastionais ir perkasais – Klaipėda; naujomis mūro ir medžio sienomis – Kaunas. Apie Skuodo, Kretingos, Kėdainių gynybines sienas ir aptvaras istorinių šaltinių beveik neišliko. Daugiau žinių ir ikonografinės medžiagos istoriniuose šaltiniuose yra apie Biržų, Klaipėdos gynybines sienas. Kaune yra išlikę XVII a. renesansinės gynybinės sienos fragmentų ir bokštas. Daugiausia istorinės...
Šį darbą sudaro 3092 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!