Lietuvos audimas

atsiskleidė audiniuose, kuriais puošė būstą, rėdė šeimą. Jos pačios verpė gijas iš linų, kanapių, vilnų, o nuo XIX a. vidurio audimui naudojo ir medvilnę bei skaisgijas. Verpalus dažydavo augalų lapais, žiedais, šaknimis, medžių žieve, samanomis, balų rūda.
Vieni seniausių audinių: rankšluosčiai, staltiesės, paklodės, priegalvių, patalų užvalkalai – balti lininiai. Jų pakraščiuose spindi raudoni, rečiau mėlyni žičkai. Balta bei raudona spalva praeityje turėjo magiškos prasmės ir saugojo žmogų nuo blogio. Audinius gražiai užbaigia prisiūti kuteliai, pinikai ar mezginiai.
Reikšmingą vietą sodiečių gyvenime užėmė rankšluosčiai. Pakabinti išpjaustinėtose rankšluostinėse jie puošdavo pirkios bei seklyčios krikštasuolę. Nuotaka per vestuves išdalindavo 20 – 30 rankšluosčių. Gražiausiais apjuosdavo šešurą, piršlį, kvieslį, kraitvežius, muzikantus. Dainavos krašte jais dabindavo ir vestuvininkų arklius.
Puošnumu išsiskiria vestuvių apeigose naudotos pirmaryčių paklodės ( marškos, įtiestuvės ), kurių pažemiai siuvinėti.
Minėtuose subtilaus kolorito audiniuose mėginamos derinti natūralių pilkų ir balintų linų ar medvilnės gijos.
Audinių raštus, jų komponavimą nulėmė tradicijos, medžiaga, audimo būdas, paskirtis. Daugelis jų siekia gilią praeitį. Tai paprasti, daugelį šimtmečių tobulinti motyvai, vadinami langais, ratais, kryželiais, akelėmis, koreliais, akėčiomis, kadpėdėlėmis, ąžuolo lapais, dobiliukais, agurkėliais ir kitais vardais. Viename audinyje ritmiškai pasikartoja 1, 2, rečiau – 3 motyvai, kuriuos tobulai sujungia, uždaro pakraščiuose komponuoti iš vyraujančio raštų elementų sudaryti vingiai, kripės, dantys, slanksteliai.
Lovatiesės pasižymi spalvingumu. Jų raštai panašūs į aukščiau minėtus, visoje Lietuvoje mėgiamus raštus, tačiau jų kompozicijoje, spalvų dermėje labiau išryškėja sritiniai savitumai. Aukštaičių lovatiesėms būdingi skersiniai dryžiai, žemaičių – išilginiai. Pastarosios pasižymi sodriomis spalvomis. Raudona, žalia, juoda, burokinė, violetinė dažniausiai derinamos kontrastingai.
Dzūkų ir pietryčių aukštaičių audinių raštai smulkūs, žaismingi. Mėgiami katpėdėlių motyvai, įvairaus dydžio langai. Vienoje lovatiesėje dažnai įaudžiama įvairių spalvų gijų, todėl jos vadinamos margutėmis, sumestinėmis.
Didelį ir gražų kūrybinį palikimą paveldėjo lietuvių tauta iš savo protėvių. Jį saugojo, tobulino ištisos kartos. Liaudies kūryboje įkūnyti džiaugsmai ir vargai, svajonės, laisvės ilgesys, veržimasis įgėrį bei grožį. Lietuvių liaudies menas yra neišsenkantis šaltinis tautos materialinei...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!