Lietuvių liaudies menas

Audiniai – tai viena iš turtingiausių ir gražiausių lietuvių liaudies meno šakų. Išlikęs mūsų liaudies audinių lobynas kalba apie didelį jų meniškumą, gilias tradicijas ir savitą pobūdį.
Savitas lietuvių liaudies audinių stilius susikūrė ne iš karto, - tai daugelio kartų kolektyvinio darbo ir patyrimo rezultatas. Keičiantis gyvenimo sąlygoms, keitėsi tiek audinių paskirtis, tiek jų medžiaga ir atlikimo technika, tiek jų raštai. Tačiau per ištisus metus liaudis atrinko ir išsaugojo tai, kas vertingiausia. Liaudies audėja – nuostabi senų audimo tradicijų mylėtoja ir saugotoja, gal todėl ir jos audinių raštai išlaikė daugelį net iš pirmykštės bendruomenės laikotarpio paveldėtų tradicinių motyvų.
Lietuvių liaudies buitinė kultūra kalba apie didžiulę audinių reikšmę liaudies gyvenime nuo seniausių laikų. Lietuvos teritorijoje atlikti archeologiniai kasinėjimai rodo, kad jau nuo II amžiaus į kapus greta visokių metalinių papuošalų ir ginklų buvo dedami verpimo ir audimo įrankiai, taip pat lininiai bei vilnoniai audiniai.
Tankiai austi...
Audinius kartu su liaudies dainomis galime laikyti seniausiais liaudies meno pasireiškimais. Audinys ir daina, galima sakyti, yra tos formos į kurias seniausios gadynės laikais išsiliedavo tautos estetinis vidujinis pasaulis. Audinių raštuose, jų spalvų darnoje, lyg dainoje išliko ir skamba įvairiausių amžių ir įvairiausių atgarsių buvusios kūrybiškos galios, tvirtai atsispyrusios prieš nepermaldaujamą, viską naikinantį laiką, aidai. Nežiūrint nei audinių medžiagos, nei, tuo labiau, spalvų menko patvarumo mūsų liaudies audinių pilnai išplėtotus raštus galime betarpiškai išvesti iš žalvario gadynės laikų Lietuvoje. Atskiri jų elementai aptinkami dar anksčiau, - primityviškiausios keramikos raštuose, vadinasi neolito gadynėj.
Ausdavo Lietuvoje daugiausia moterys, nors jau XVI a. rankraštiniai šaltiniai mini ir audėjus vyrus. Lietuvaitės iš mažens buvo mokomos austi. Piemenaudamos mergaitės ausdavo juosteles, paaugusios – ilgus rietimus drobės, rankšluosčių, užvalkalų, paklodžių, staltiesių... Merginos, dirbdamos sunkius kasdieninius namų ir lauko darbus, suspėdavo vis dėl to prisiausti daug gražių audinių, nes iš audinių gausumo ir grožio buvo sprendžiama apie merginos darbštumą, jos nagingumą ir estetinį skonį.
Senovėje mūsų liaudžiai audiniai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!