Lietuvių kalbos populiarūs semantizmai

Semantinį branduolį sudaro daugiausia vertiniai, bet tam tikrame kontekste jie visai geri, jų vartosena norminė (tuo jie skiriasi nuo vertalų).
Visų jų vartosena nenorminė.
1. Paaiškinti semantizmo sąvoką.
2. Nurodyti semantizmų atsiradimo priežastis.
3. Suskirstyti, sugrupuoti semantizmus pagal:
a) kilmę (kaip, kodėl atsirado);
b) kalbos dalis.
4. Paaiškinti, kokiomis reikšmėmis netinka vartoti tas ar kitas žodis, nurodyti, kuo jis keistinas.
5. Kaip išvengti semantizmų.
Visuose mano nagrinėtuose kalbos kultūros leidiniuose pažymima, kad semantizmai - gausiausias ir aktualiausias dabartinės lietuvių kalbos klasikos sluoksnis kalbos kultūros požiūriu. Jis vis gausėja, sunkiai reguliuojama jo vartosena. Nurodomos kelios to priežastys:
a) Dėl kalbų kontaktų. Verčiant iš vienos kalbos į kitą, žodžių reikšmės perkeliamos į kalbą, kuriai tos reikšmės yra svetimos.
b) Visuomenės kalbinis jausmas, kalbos kultūra. Ne kiekvienas kalbėdamas jaučia, kurio žodžio reikšmė teisinga, o kuri svetima, mūsų kalbai nebūdinga.
c) Žodžių reikšmės nėra nekintantis dalykas - jos nuolat keičiasi, plėtojasi; nelengva nustatyti to reikšminio kitimo pobūdį ir leistinas ribas.
Štai kodėl žodžių reikšmių kultūra tokia svarbi ir mažai ištyrinėta kalbos kultūros sritis. Taigi kalbininkų sisirūpinimas ją turi būti didelis.
Iš „Kalbos praktikos patarimų“ ir „Kanceliarinės kalbos patarimų“ išrinkau, mano manymu, populiariausius semantizmus, juos aptarsiu, pateiksiu ištaisytus, pakomentuosiu.
Populiarūs semantizmai
1. Nesuprasti lietuviški žodžiai.
Vieną semantizmų grupę sudaro nesuprasti, netinkama reikšme vartojami lietuviški žodžiai. Jų nėra daug.
„Eibė“ („žala, nuostolis“).Vaikinas turėjo eibę (= aibę), daugybę draugų. Vart.: Šernai pridarė tiek eibių (t.y., žalos, nuostolių).
Sūnus labai panešėjo (= panėšėjo), buvo panašus į tėvą. „Panešėti“ reiškia „panešti“ Vart.: Panešėk mano knygas.
Pakomentuoti semantizmai atsirado, be abejo, dėl jų fonetinio panašumo, nesupratus žodžių reikšmės.
2. Daugiau šios grupės semantizmų kilo iš tarmių, netinkamai vartojant kokį retesnį tarminį žodį.
Nebūkime abuoji (= abejingi) ir nedideliam chuliganizmui. „Abuojas“ reiškia „piktas, nedoras, blogas“.
Giminiškas daiktavardis „abuojumas“ nevartojamas „abejingumo“ reikšme. Tai - redakcijų abuojumas (= abejingumas) satyrai.
Aplamai (= Apskritai imant, apskritai) susirinkimas praėjo sklandžiai. Rytų aukštaičių „aplamai“ reiškia „sujauktai, netvarkingai“, o kai kuriems žemaičiams - ir „kvailai“.
Senųjų raštų žodis „tūlas“ reiškia „dažnas, ne...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!