Lietuvių kalbos etiketas (projektinis darbas)

Kalbos etiketas, kalbų bendruomenių dialoguose vartojamos, dažniausiai sustabarėjusios, kalbos formulės: kreipimasis, pasveikinimas, atsisveikinimas, prašymas, atsiprašymas, padėka, užuojauta, komplimentas. Parodo mandagius ar nemandagius pašnekovų santykius, jų socialinį bendrumą ar atskirtį; dažnai įvardijamas kaip kalbinis mandagumas, t.y. tokia veikla, kuria siekiama palaikyti ar sustiprinti pašnekovų tarpusavio santykius, kartais – apsisaugoti nuo pavojaus. Kalbos etiketo formulėms būdingi ir etikos, ir kalbos sistemos reikalavimai. Kaip reiškinys, kalbos etiketas daugiau sietinas su vartosena negu su kalbos sistema, nors yra teorijų, skiriančių kalbų sistemas pagal mandagumo kriterijų. Pačiose kalbų sistemose esama tik vieno kito su kalbos etiketu susijusio reiškinio (pvz., specialios kreipimosi formos – vokatyvas, maloninių žodžių formų buvimas ar nebuvimas, prašymo ar liepimo formų specifika). Kitaip nei kalbos normos, kalbos etiketo formulės nėra kodifikuotos. Jos yra atsiradusios stichiškai ir perduodamos iš kartos į kartą kaip bendravimo tradicija, bet kartu su civilizacijos raida keičiasi, pvz., lietuviai nebevartoja 16–17 a. buvusių kreipimosi formų Tavo (Jūsų) Sveikata ar 18 a. laiškų tradicijai būdingų išplėtotų kreipinių ir nusižeminimą rodančių atsisveikinimo žodžių Jūsų nuolankus tarnas, kaip kreipimosi žodis retai vartojamas Sveikas (kaip Sveikas gyveni), iš vartosenos traukiasi Tamsta ir kiti kreipiniai.
Kalbos etiketo formulės parinkimą lemia bendravimo situacija, vieta, pokalbio tikslai, kalbėjimo aktų seka, kalbėjimo stilius, dalyviai. Kalbėjimo formalumas, taigi ir mandagumas, priklauso nuo kalbėjimo aktų dalyvių socialinės padėties (pareigų, išsilavinimo, specialybės), amžiaus, lyties, pažinties trukmės, bendravimo pobūdžio (oficialus ar neoficialus). Svarbūs ir nekalbiniai elementai: kalbėjimo tonas, tempas, pašnekovų laikysena, mimika ir gestai.
Kursinio darbo objektas – Lietuvių kalbos etiketas.
Darbo tikslas - išanalizuoti lietuvių kalbos etiketo svarbą.
2. Išsiaiškinti atsisveikinimo ir linkėjimų svarbą.
3. Sužinoti dėkojimo ir mandagumo žodžių taikymą.
4. Išsiaiškinti kaip tinkamai susipažinti ir kalbėti telefonu.
Šiame darbe taikyti tyrimo metodai:
1. Literatūros šaltinių analizė;
2. Apibendrinimo metodas taikytas siekiant aptarti lietuvių kalbos etiketo svarbumą lietuvių kalboje.
1.SVEIKINIMASIS IR SVEIKINIMAS
Sveikinantis dažniausiai vartojamas žodis labas. Sveikinamės dvejaip – vardininku ir galininku: labas rytas, labas vakaras, laba diena ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!