Lietuvių dramaturgų sukurti istorinių asmenybių charakteriai padeda suprasti savo tautos praeitį ir puoselėtas vertybes

Lietuvių dramaturgų sukurti istorinių asmenybių charakteriai padeda suprasti savo tautos praeitį ir puoselėtas vertybes.
Lietuvių dramaturgija 20a. išgyveno įvairius laikotarpius. Tarpukariu sudėtus pamatus ir tolesnę literatūros raidą sutrukdė 1940m. sovietų aneksija. Lietuvių dramaturgija, atskirta nuo Europos, negalėjo tęsti savų tradicijų, nes privalėjo laikytis sovietinės ideologijos primesto modelio. Vis dėlto, atsirado menininkų, metusių iššūkį šiai sistemai. Taip prasidėjo Lietuvos istorijos atgimimas literatūroje. Lietuviams buvo priminti didingi istoriniai epizodai ir bendražmogiškos vertybės, kurias savo pasiaukojimu vardan mūsų šalies gerovės įkūnijo žymios asmenybės – Barbora Radvilaitė, Skirgaila, Mažvydas ir Mindaugas.
Vieno žymiausių 20a. antrosios pusės rašytojų ir kultūros veikėjų Juozo Grušo kūrinys „Barbora Radvilaitė“ skatino ne tik atgimimą, bet ir supažindina mus su to meto įvykiais. Sudėtingo ir įdomaus renesanso laikotarpio fone atsiskleidžia romantiška Barboros ir Žygimanto Augusto meilės istorija. Pasmerkta karalienės Bonos ir lenkų didikų, jų meilė nugali viską – net Barboros mirties valandą netyla meilės giesmės: „Meilę, tu atneši viltį / Tu atveri dangų / Ir žmogui duodi gerąją sielą. Stabams tu atimi galią žudyti.“ Svarbiausia šioje dramoje – Barboros Radvilaitės asmenybė, kuri sovietinės okupacijos metais tarsi įkūnijo užgniaužtą Lietuvos laisvę ir kovą dėl jos. Moteriškumo galia, valia, savarankiškumas, ir meilė Lietuvai – štai tokias vertybes, atskleistas renesanso amžiuje, tačiau radusias atgarsį ir šiuolaikiniame pasaulyje, mums rodo Barboros asmenybė. „Per amžius būk laisva, o Lietuva./ Ir būk visiems teisinga ir gera“ – tokiais žodžiais J.Grušas mums mėgina perteikti nelengvą Lietuvos praeitį ir didžiausią troškimą bei vertybę – laisvės siekį.
Moteriškai ir švelniai Barborai tarsi priešingybė yra kita didi istorinė asmenybė, pasižymėjusi rūstumu ir žiaurumu. Tarpukario rašytojo, besidomėjusio Lietuvos praeitimi bei pagonybės ir krikščionybės kovomis, Vinco Krėvės drama „Skirgaila“ parodo itin svarbų mūsų tautos laikotarpį, kai į šalį skverbėsi nauja religija. Todėl pagrindinis herojus, Lietuvos didysis kunigaikštis Skirgaila, vaizduojamas kaip tragiška viduramžių epochos asmenybė, kurios nusivylime jaučiame visos pagoniškos Lietuvos tragediją – suskaldytai, pagoniškai mūsų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!