Lietuvių darbo dainos

 Įvadas Darbas – daugumos žmonių gyvenimo būtinybė. Tad koks gali būti ryšys tarp sūriu prakaitu laistomos kasdieninės veiklos ir, rodos, praktinės naudos neteikiančių liaudies dainų? Pasirodo – yra, ir net labai glaudus. Kaimo žmonės dainas į pagalbą pasitelkė savo nuotaikai, jausmams išreikšti, ūpui pakelti. Dainuoti prieš ir po darbo, per pertraukas taip patiko, tapo beveik tokia pačia būtinybe kaip dirbti. Skirtingiems darbams buvo kuriamos vis kitos dainos. Dainos, kaip ir darbai, turėjo savo tvarką,suderintą su metų laikais. Ypač tai ryšku iš laukų darbų dainų. Pavasarį skambėdavo arimo, vasarą-šienapjūtės, javapjūtės, grikių rovimo, vėliau-linarovio, o rudenį ir žiemą-kūlimo dainos. Natūraliai prie gamtos kaitos derinosi ir gyvelių ganymas: prasidėdavo pavasarį ir baigdavosi vėlų rudenį. Visą tą laiką skambėjo ganymo dainos, raliavimai. Metų laikai lėmė ir kai kurių nuolatinių namų darbų ritmą. Pavasarį ir vasarą per patį darbymetį nebuvo nei verpiama, nei audžiama, neskambėdavo tada verpimo, audimo dainos. Tik malimo dainos buvo dainuojamos ištisus metus. Taigi net sunkiausius darbus kaimo žmogus sugebėjo pagražinti dainos menu. E? visi darbai vienodai palankūs kūrybai. Laukų darbai pažadindavo kūrėjų sielas aukštesniam meniniam skrydžiui negu namų darbai. Malimas buvo per daug vienodas, sekinantis darbas. Tad retai jis teįsiskeldavo kūrybinę kibirkštį. Malimo dainelės-trumpi neįmantrūs dvieiliai, ketureiliai ar šiek tiek ilgesni kūriniai. Pavyzdžiui: Malu malu viena, Pasižiūriu-diena. Girneles traukiu, Savo mielo laukiu, Girneles apsuksiu, Savo mielą sutiksiu. “Malu malu viena” Tačiau darbo pobūdis, aplinka neapdirbdavo dainos meninio pasaulio. Neretai darbo vaizdas tėra dainos įžangoje, o kituose posmuose plėtojamos visai kitos, intymesnės temos. Pavyzdys gali būti verpimo daina ”Aš verpčiu plonų, tatatėla” Aš verpčiu plonų, Užu pačios Vilnios Tatatėla, Tatatėla, Po ploštelį, Kur saulala teka, Tatatėla. Tatatėla. Tekėčiau toli, Mėnuolėlis rieda, Tatatėla, Tatatėla, Per du šimtu myliu, Pargi mani pačių, Tatatėla, Tatatėla. “Tautosaka” Tik dainos pradžia skirta darbui, toliau-ateities svajonė dainininkę iš Šiaurės Lietuvos nuskraidina net iki pat Vilnios. Verpimą rateliu primena nebent kaip garsinis ornamentas skambantis priedainis. Ganymo dainos taip pat dažnai neapsiriboja darbo tema. Vienų mintys sutelktos ties paprasčiausiais ganymo rūpesčiais (daina “Ėsk karvute”), kitas užtvindo aimanos dėl sunkios piemenų būklės. Tokia yra daina “Gėnėralia, aš išginiau” Gėnėralia, aš išginiau, Gėnėralia, nei galvelė šukuota. Gėnėralia, anksti rytelio. Gėnėralia, nupraus burnelę, Gėnėralia, aušta dienelė, Gėnėralia, gailios ašarėlės. Gėnėralia, šviesi žarelė. Gėnėralia, apaus kojeles, Gėnėralia, aš išginiau, Gėnėralia, juodas purvynėlis. Gėnėralia, anksti rytelio. Gėnėralia, iššukuos galvelę, Gėnėralia, nei kojelės auta, Gėnėralia, eglinė, Gėnėralia, nei burnelė prausta, Gėnėralia, ralioj. “Tautosaka” Kitų dainų visas dėmesys sutelktas į darbo eigą. Nuosekliai apdainuojami žemdirbiui įprasti augalų augimo ir apdorojimo veiksmai. Pavyzdžiui, tokios yra linų dainos, pradedamos sėjos, baigiamos drobės audimo, marškinių siuvimo vaizdas (“Aš pasėjau linelį”).Dainos siekis-tiksliai išskaičiuoti viską nuo pradžios iki galo (gal čia slypi kažkokia prasmė, bet intonacija nerimta, o žaisminga, tarsi visa tai būtų žaidžiama. Dainos gal kada ir turėjo maginę reikšmę : motyvų pastovumas verčia galvoti apie seną šių dainų kilmę. Darbai per šimtmečius tapo reikšminga lietuvių dainų tema. Ėmė rastis dainų darbo tema, kuriose nebuvo apdainuojami konkretūs dabai. Jose gražiai susipynė darbo, jaunystės, meilės motyvai. Kaip idealus jose iškyla sumanių artojo ir audėjos paveikslai, beje apie abiejų pagarbos vertus darbus dainuojama tame pačiame kūrinyje. Tai sudaro prasmingą paralelę-dainos kompozicijos pagrindą. Tokia yra daina “Staklės naujos” Staklelės naujos, Žagrelė nauja, Drobelės plonos, Jauteliai palši, O mergužėlė- O beržužėlis- Kaip lelijėlė. Kaip dobilėlis. Staklės trinksėjo, Žagrė girgždėjo, Drobės blizgėjo, Jaučiai būbėjo, O mergužėlė O bernužėlis. Gražiai dainavo. Gražiai dainavo. Šilkų nytelės Uosio medelis, Nendrių skietelis, Plieno žagrelė, O šaudyklė- O jaučiukėliai- Kaip lydekėlė Kaip naružėliai. Lietuvoje darbo būna visokio, o ypač baisus baudžiavinis darbas pono laukuose: “Šešios dienelės// Kunigystės (baudžiavos),// O jau septinta// Sava dienelė”. Arba: “Viekšnių miestelis-Didis pragarėlis,//Ten mūsų vargeliai,//Nepabaigti darbeliai”. Dainos prisigėrė kančių ir ašarų, retkarčiais prasiveržiančios maištingos dvasios. Bet pagrindinis darbo dainų įkvėpėjas buvo laisvas darbas-svarbus grožio ir gėrio kriterijus. Kaip matome, darbo ir dainų ryšiai glaudūs ir sudėtingi. Iš gausios dainų aibės aptariami tik du labiau išsiskiriantys žanrai. Šienapjūtės dainos. Šienapjūtė-pirmasis svarbus vasaros darbas, pašaro ruošimas žiemai. Kiek išmanymo reikėjo šį sunkų darbą dirbti, matyti iš to, kaip rūpestingai ruošdavo dalgius, juos atsidėję įtverdavo, ištindavo, iš anksto pasigamindavo pustykles. Šienaudavo būriu, dažnai tolokai nuo namų, tarp miškų, balų-išeidavo kartais visai savaitei. Ypač daug ištvermės reikėdavo jaunimui, kol prisiderindavo prie įgudusių šienpjovių ritmo. Šienpjovio darbas buvo vertinamas. Pasak švietėjo, literato Mikalojaus Katkaus, koks nors ūkininkas karinėse atsidūsta ir ištaria: “Kokių čia artojų, kokių šienpjovių ilsisi”. Šienapjūtė būdavo palydima valiavimais, t.y. dainomis, apipintomis priedainiais valio valio ir pan. Valiavimas žalių laukų platybėse iš jaunų vyrų krūtinių prasiverždavo darbo ūpas, išgyvenimai. Vyrams nereikia daug žodžių, kai atokvėpio valandėlę pasigrožima pieva, dalgiu, kai alkis toks teisėtas ir nuovargis turi prasmę, tegul ir žodžiais neatskleistą dainoje. Joje tik trumpai pasakoma: “Sunku dalgelę traukti, pusrytėlio laukti”. Išgyvenimai susitelkia priedainyje “Valio”. Jis kupinas gyvybiško džiaugsmo, veržiasi galiniais plačiais šūksniais: “Ei, valio valio!” valiavimu “garsumas turi prilygti girios didumui-turi būti garsūs, kad giria skambėtų

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!