Lietuviškoji tremties literatūra

1941 m. birželio 14-osios naktį, prasidėjo didžiulė Lietuvos gyventojų trėmimo į Sibirą akcija, kuri sukrėtė visą tautą. Ji palietė visų tautų ir sluoksnių, įvairaus amžiaus Lietuvos gyventojus – lietuvius, žydus, lenkus, rusus. Buvo ištremta apie 18 500 žmonių, iš jų apie 3 tūkst. inteligentų. Inteligentus už savo eilėraščių skelbimą spaudoje, antitarybinę veiklą, „tėvynės išdavimą“ trėmė arba išveždavo į koncentracijos stovyklas. Tremtinių šeimose buvo 5 120 vaikų. Okupantai Lietuvos gyventojus trėmė ištisomis šeimomis. Pakeliui į Rusiją didžiuma vyrų buvo atskirta nuo šeimų ir išsiųsta į lagerius. Dauguma lietuvių, prieš karą patekusių į Rusijos lagerius, žuvo. 1940-1944 m. lageriuose žuvo arba dingo be žinios daugiau kaip 6 tūkst. lietuvių kalinių, iš kurių 600 – sušaudyti. Per visą okupacijos laikotarpį, trukusį tik vienerius metus, išvežta, suimta arba dingo be žinios daugiau kaip 29 tūkst. žmonių. DALIA GRINKEVIČIŪTĖ Dalia Grinkevičiūtė gimė 1927 metų gegužės 28 dieną. Gyveno Kaune, mokėsi „Aušros“ gimnazijoje. 1941 metų birželio 14 d. mergaitė kartu su visa šeima buvo ištremta į Sibirą, prie Laptevų jūros. 1949-1950 metais su mirtinai sergančia motina jai pavyko pabėgti į Lietuvą. Motina mirė. Tačiau naujos tremties merginai išvengti nepavyko ir 1950-1953 metais ji grąžinama į Sibirą. D. Grinkevičiūtė visuomet buvo stipri ir valdinga asmenybė. Sunkiausiomis sąlygomis baigus vidurinę mokyklą, jai pavyko įstoti studijuoti mediciną Omske. Vėliau medicinos mokslus tęsė ir su pagyrimu baigė Kaune. Dirbo Laukuvos ligoninėje. D. Grinkevičiūtė visą savo gyvenimą kovojo už teisę būti žmogumi, atvirai kalbėjo apie sovietinės sistemos nusikaltimus. Mirė 1987 metais. 1950 metais Kaune ji parašė didžiąją savo atsiminimų apie tremtį dalį. Nujausdama, kad bus suimta, prirašytus lapelius, sudėjusi į stiklainį, užkasė namų sode.1991 metų pavasarį, Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai rankraštį restauravo. Man labai lengva kvėpuoti nuo minties, kad aš, kiek leido mano jėgos, protas, sugebėjimai, pastačiau šiokį tokį paminklą Šiaurės aukoms, pasaulis sužinojo apie tūkstančius bevardžių kankinių broliškuose lediniuose kapuose. Tai paminklas ir mano Tėvams. (D. Grinkevičiūtė) Atsiminimai Šioje ištraukoje skaičiau man labai įdomią Dalios Grinkevičiūtės gyvenimo istoriją. Nuolatinis badas, troškulys, patyčios - čia visada šalia. Kadangi nėra ko valgyti ir gerti atsiranda ligos, silpnumas. Visur nešvara, parazitai. Ištraukoje aprašomas vienas atsitikimas, kai Dalia priversta vogti lentas, kad galėtų sergančiai mamai duoti vandens, kurį gautų ištirpdžiusi sniegą. Ją pagavo ir iškvietė į teismą. Ją, kaip pripažinusią ir nepilnametę, išteisino. Galbūt padėjo ir tai, kad ją užtarė mokytoja Novikova. Ji ir toliau mokosi. Nors ir labai sunku, ji kenčia. „Masinės žudynės, baisūs tardymai, dundantys į nežinią ešelonai, kur „visa sugrūsta Lietuva“, išbudino – gal jau paskutinį kartą – kolektyvinį tautos kūrybos instinktą kaip atsparą stalinizmo baisybėms.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!