Lietuviška muzika sovietiniais laikais

Lietuvos muzikos istorija apima du skirtingus laikotarpius: iki liet. tautinio atgimimo XIXa. pabaigoje ir po jo. Pirmajame yra daug nelietuviško elemento, tad jis mažiau tedomino liet. muzikos istorikus. Kad senojoje Lietuvoje muzika buvo mėgstama, rodo įvairūs istorijos faktai.
Antrosios sovietinės okupacijos laikais Lietuvoje pasilikę muzikai buvo automatiškai įjungti į Sovietų Sąjungos globojamo ir kontroliuojamo meno schemą. Kūrybinėse srityse tai pasireiškė politinių motyvų gausa dainų tekstuose ir operų libretuose, o taip pat daugelio simfoninių kūrinių pavadinimuose. Įsigaliojo nusistatymas prieš moderniojo meno kryptis, vad. „vakarietišką formalizmą“, galiojąs sovietuose nuo 1937. Nerusiškų respublikų kompozitoriams nustatyta vengti „kosmopolitizmo“ ir remtis savo tautos liaudies menu.
Tai buvo aiškiai formuluota 1948 Visasąjunginės kompartijos nutarime ir, kiek pakeitus, pakartota 1958. Valstybės reguliuojama kūryba yra globojama ir remiama. Teatrai ir kitokios muzikinės institucijos užsako kūrinius ir juos atlieka. Kompozitoriai yra suburti į sąjungą, kuri uždaruose posėdžiuose perklauso naujus veikalus, juos pripažindama, kritikuodama ar atmesdama.
Tomis sąlygomis Lietuvoje yra daug sukurta naujų veikalų visose muzikos srityse ir esama jaunų kompozitorių prieauglio. Išleista nemaža kūrinių. Pagal kompartijos instrukcijas muzikinis stilius turi būti išlaikytas Čaikovskiui artimame XIXa. romantizme, gausiai vartojant lietuvių dainų melodijos elementus bei tiesiogines citatas. Toks propaguojamas tautinis pradas virsta net manierizmu. Originalumo nereikalaujama, o svarbu pagal nustatytą stilių sukurti sklandų, melodingą, vidutiniškai publikai suprantamą folklorinį kūrinį. Tuose rėmuose, profesinis lygis, kiek tai liečia harmonijos bei kontrapunkto valdymą ir orkestraciją yra gan aukštas; formos vystymas yra primityvus, plačiai vartojant transponuojamus keturtakčius tuo pačiu nekintamu motyvu. Yra tai XIXa. rusų kompozitorių technikos silpnoji pusė, dabartinėje lietuvių kūryboje pavirtusi sustingusia maniera. Vakarų kritikų akimis ši kūryba atrodys atgyventos XIXa. dvasios. Žiūrint į visą lietuvių muziką kaip į vieną visumą, sovietinė kūryba užpildo nepriklausomybės laikais jaučiamą vidurio spragą, pateikdama gero lygio „Gebrauchsmusik“, nors ir be gilesnių meno problemų. Žinoma, ne viskas, kas šiuo metu yra sukurta, tarnauja tik komunistinei propagandai, nes muzikos menas iš esmės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!