Lietuva žinių ekonomikos kūrimo kelyje

  ĮVADAS Globalizacijos ir informacijos era vadinamame XXI amžiuje vieni plačiausiai vartojamų literatūroje terminų yra „informacija ir informacinė visuomenė“, „žinių vadyba“, „žinių ekonomika“ ir pan. Tai terminai, susiję vienas su kitu ir turintys vieną juos jungiantį bendrą bruožą- žinių aspektą. Šiais laikais bet kokios srities specialistai, atstovai, darbuotojai stebėdami, kas vyksta jų aplinkoje ir siekdami efektyviau konkuruoti, reaguoja į atsirandančias naujoves, aiškinasi, kaip jos veikia, stengiasi pritaikyti jas ir savo darbe. Taip jie atnaujina savo žinių bagažą. Tačiau žinių atnaujinimas - dar ne viskas. Įmonės nori, kad jų produktai ir paslaugos būtų patrauklesnės nei jų konkurentų. Todėl jos pačios stengiasi patobulinti ar pakeisti savo veiklą taip, kad ji taptų pranašesnė. Tuomet yra sukuriamos naujos technologijos, padaromi atradimai - kitaip tariant, sukuriamos naujos žinios. Kaip teigia prof. R. Gudauskas, žinių samprata yra labai sudėtinga, įvairi ir daugiaprasmė. Epistemologiniu požiūriu žinių prigimtį ir esmę daugelį šimtmečių tyrinėja įvairių sričių mokslininkai. Knygoje Managing Knowledge: Building Blocks for Success pateikiamas toks žinių apibrėžimas: „žinios yra pažinimo ir įgūdžių, kuriuos individai naudoja problemoms spręsti visuma. Ši visuma apima ir teorines, ir praktines kasdieninės veiklos taisykles ir instrukcijas. Žinios yra pagrįstos duomenimis ir informacija, tačiau priešingai jiems yra visuomet susijusios su asmenimis. Jas kuria individai siekdami išreikšti savo įsitikinimus apie priežastinius ryšius”. Turimos žinios leidžia atlikti intelektinius ar fizinius veiksmus ir yra iš esmės gebėjimas pažinti tikrovę. Žiniomis grįsta veikla įmanoma, kai daug visuomenės narių susiburia žinioms gaminti ir atgaminti; visuomenė sukuria žinių cirkuliavimo ir apsikeitimo erdvę; informacinės technologijos plačiai naudojamos žinioms kodifikuoti ir perduoti. Visuomenėje, kurioje vyksta tokie porcesai, t.y. kurioje daug veiklos sričių yra grindžiamos žiniomis, vadinama žinių visuomene. Joje esminį vaidmenį vaidina žinių vadyba, t.y. efektyvus organizacijos išteklių panaudojimas nemėginant daryti antrinių "atradimų" , o strateginiu žinių vadybos aspektu tampa žinių ekonomika. Šio darbo tikslas- panagrinėti žinių ekonomiką Lietuvoje. Pirmiausiai bus apžvelgta žinių ekonomikos samprata, o vėliau bus pateiktos žinių ekonomikos prielaidos Lietuvoje. Darbo pabaigoje bus pateikiamos išvados ir bibliografijos sąrašas. 1. ŽINIŲ EKONOMIKOS SAMPRATA Kas yra žinių ekonomika? Tai ekonomika, kurios dinamiką lemia investicijos ne į fizinį kapitalą, bet į žinių kūrimą ir naudojimą. Ekonomikai žinios visuomet yra svarbios, tačiau šuo metu nepalyginamai išaugę žinių kūrimo, platinimo ir naudojimo mastai lemia, kad žinios yra tikroji ekonomikos "varomoji jėga", o jų naudojimas tapo svarbiausiu ekonomikos augimo veiksniu. Įmonės ir organizacijos, pritaikydamos žinias, sukuria naudingesnius ir pelningesnius produktus ar paslaugas nei turėdamos tuos pačius išteklius ir nepritaikydamos žinių . Žinių ekonomika nėra kažkas labai skirtingo nuo įprastinės ekonomikos. Ji yra ekonomika visais tradiciniais požiūriais, tik žinios joje vaidina daug didesnį vaidmenį negu anksčiau. Žinių naudojimas lemia šalies ar įmonės konkurencingumą, o šis - ekonomikos augimą. Žinios visada buvo svarbios ekonomikai, tačiau dabar nepalyginti išaugę žinių kūrimo, platinimo ir naudojimo mastai lemia, kad ekonomiką "varo" žinios, jų naudojimas tapo svarbiausiu ekonomikos augimo veiksniu. Informacinės technologijos ne tik spartina žinių sklaidą, bet ir pasiūlo neregėtai veiksmingų būdų valdyti verslą, reformuoti valstybės valdymą ir t.t. Informacinių technologijų ir naujų žinių poveikis ekonomikai tapo toks įspūdingas, kad kai kurie ekonomistai kalba apie "naująją ekonomiką", kurioje galioja visai naujos taisyklės, nebereikalingi seni sugebėjimai, ir tik naujos įmonės galės išgyventi jos sąlygomis. Tačiau žinių ekonomika yra normali ekonomika, kurios keliu eina ir Lietuva . Verta pabrėžti, kad žinių ekonomikos įmonėje, kuri savo veikloje naudoja naujausias žinias ir kuria naujas, mokymasis visą gyvenimą yra natūrali verslo ciklo dalis. Žinių ekonomika gali egzistuoti tik tuomet, jei jos dalyviai nuolatos mokosi, jei jie perima pasaulyje sukurtas žinias, jas naudoja, patys kuria žinias ir jas perteikia kitiems. Mokymasis visą gyvenimą neatskiriamas nuo žinių įmonės, kuri ne tik naudoja iš aplinkos gautas žinias, bet ir perduoda jas iš vienos savo darbuotojų kartos į kitą . . 2. ŽINIŲ EKONOMIKA LIETUVOJE „Žinių ekonomikos plėtra gali tapti nauja Lietuvos nacionaline idėja", - teigė Prezidentas Valdas Adamkus. „Lietuva, kurdama žinių visuomenę, dar nėra tarp lyderių. Šalies laukia sudėtingas uždavinys - kuo skubiau socialiniu ir ekonominiu požiūriu pasivyti Europos senbuves", - sakė Prezidentas. V. Adamkaus nuomone, tai įmanoma tik tuomet, jei valstybė dar sparčiau, nei kitos šalys, plėtos žinių ekonomiką . Kad žinių ekonomika veiktų, t.y. kad žinios būtų plačiai naudojamos ekonominės naudos gauti, reikia bent kelių dalykų: kad egzistuotų paskatos efektyviai naudoti esamas ir naujas žinias bei sąlygos verslumui reikštis; kad gyventojai būtų pakankamai išsilavinę naudotis žiniomis ir jomis keistis; kad dinamiškai būtų tobulinama informacinė infrastruktūra, užtikrinanti informacijos sklaidą ir apdorojimą; kad būtų sukurta inovacijų sistema globalinėms žinioms asimiliuoti ir jas pritaikyti vietos reikmėms. Visa tai buvo svarbu visais laikais, tik žinios tada vaidino mažesnį vaidmenį negu kapitalas; kita vertus, kapitalo reikšmė ir dabar nedingo, tik kapitalas tapo mažesne problema, negu yra buvęs anksčiau . Problemiškiausios Lietuvoje yra pirmoji ir paskutinė sąlygos. Paskatų ir verslumo sąlygų tobulinimas yra itin sudėtingas procesas, aprėpiantis kone visas valstybės funkcijas, susijusias su ekonomikos plėtra. O susijusios yra: įstatymo valdžia, nuosavybės teisės, konkurencijos skatinimas, ekonomikos atvirumas, finansų rinka, darbo rinka, socialinis saugumas ir kt. Kad šių funkcijų atlikimas įgytų kondiciją, reikalingą žinių ekonomikai, būtina, kad visas valdžios darbas būtų kondicinis ir jos administraciniai gebėjimai pakankamai išlavinti. Prisiminus, kad mūsų visuomenė visiškai nepasitiki valdžia, optimizmui pagrindo lyg ir nėra. Tačiau reikalas nėra beviltiškas. Integracija į ES daro savo: valdžia modernėja ir priversta krutėti sparčiau. ES finansinė parama judėjimą tinkama kryptimi dar sustiprins. Svarbiausia, ko reikia - kad parama būtų imama perspektyvioms kryptims, priartinančioms žinių ekonomikos atsiradimą. Pasaulio banko ekspertų studija turėtų padėti valdžiai įveikti neišvengiamą pasipriešinimą koncentruoti lėšas ir pastangas tomis kryptimis. Nacionalinis susitarimas ir kitos visuomeninės iniciatyvos gali ir turi padėti dar daugiau. Lietuvoje nėra inovacijų sistemos, nuolat skatinančios inovacijas ir padedančios jas realizuoti. Ne tik todėl, kad neišplėtotas verslas teikti atitinkamas paslaugas. Svarbiausia, kad mokslas neturi paskatų imtis Lietuvai svarbių tyrimų, o verslas - investuoti į inovacinę veiklą, jau nekalbant apie mokslinius tyrimus. Sąveika tarp mokslo ir gamybos beveik nulinė. Bet tuo bėdos nesibaigia. Net ten, kur sąveika egzistuoja ir jos rezultatai matomi plika akimi, toliau išplėtoti laimėjimus gana sunku. Liūdnas to pavyzdys yra aukštųjų technologijų programa, kurią ne tik priimti, bet ir rengti trukdo gajus principas "visiems po lygiai". Valdžiai trūksta politinės valios apsispręsti dėl prioritetų. Ne geresni yra ir mokslininkai, kurių konservatyvumas, nenoras atitrūkti nuo kartais nežinia kam reikalingų straipsnių rašymo yra ryškus ir net organizuotas . Taigi apibendrinmant visus teiginius, kaip Lietuva yra pasirengusi persiorientuoti žinių ekonomiko link, galime teigti, kad kai kurie darbai - planavimo ir strategijų parengimo – Lietuvoje iš ties jau atlikti; šioje srityje mes pirmaujame tarp ES naujokių. Tačiau perėjimo prie žinių ekonomikos procesai kol kas vyksta nepakankamai greitai ir nuosekliai, nes trūksta stiprios intelektualios politinės valios, nėra įveikti seni stereotipai, vadovaujamasi įvairių grupių interesais, kliudo biurokratijos nerangumas. Kokios sąlygos lems spartesnę žinių ekonomikos plėtrą Lietuvoje? • Jei sustiprės paskatos efektyviai naudoti esamas ir naujas žinias bei pagerės sąlygos verslumui ugdyti; • Jei gyventojų išsilavinimas leis naudotis žiniomis ir jomis keistis; • Jei informacinė infrastruktūra būtų dinamiškai tobulinama ir užtikrintų informacijos sklaidą bei apdorojimą; • Jei būtų sukurta inovacijų sistema perimti globalias žinias ir jas pritaikyti vietos reikmėms; • Jei bus sukurtos sąlygos plėtoti intelektualų verslumą. • Viena iš svarbių užduočių - sudaryti sąlygas, padėti žmonėms mokytis ir tobulintis visą gyvenimą. Paskatinti tobulėti tuos, kurie ką tik baigė mokslus ir įtikinti, kad vėl reikia domėtis naujovėmis tuos, kurie jau seniai baigė mokyklas. Čia daug prisidėti gali ir valstybė, pasinaudodama savo turimais svertais ir sudarydama palankias sąlygas tiek besimokantiems, tiek mokymus rengiantiems, tiek ir darbdaviams, kurie leidžia savo darbuotojus tobulintis . Šių sąlygų gerinimas yra itin sudėtingas procesas, apimantis daugelį valstybės funkcijų, susijusių su ekonomikos plėtra: įstatymo valdžia, nuosavybės teise, konkurencijos skatinimu, ekonomikos atvirumu, finansų rinka, darbo rinka, socialiniu saugumu ir kita. Kokie veiksniai stabdo žinių ekonomikos plėtrą Lietuvoje? Pirmiausia mums trūksta inovacijų sistemos, skatinančios ir padedančios jas realizuoti. Tai ir verslo, ir mokslo problema - mokslas nėra skatinamas imtis Lietuvai svarbių tyrimų, o verslas - investuoti į inovacinę veiklą. Valdžios institucijos dažnai nėra apsisprendusios dėl prioritetų, mokslo institucijos nededa pastangų atsisakyti konservatyvaus požiūrio į mokslinę veiklą . 3. ŽINIŲ EKONOMIKOS IDĖJOS SKLEIDĖJAI LIETUVOJE Žinių ekonomikos idėjas aktyviausiai Lietuvoje skleidžia 2000 metais įkurtas Žinių ekonomikos forumas. Tai asociacija, kuri šiuo metu jungia sėkmingiausias Lietuvos įmones, jų vadovus, mokslininkus, dirbančius biotechnologijų, farmacijos, informacinių technologijų, telekomunikacijų bei lazerių srityse, bei politikus. Kaip teigiama oficialioje forumo svetainėje, šio forumo misija - skatinti šalies žinių ekonomiką, pagrįstą mokslui imlių technologijų ir inovacijų kūrimu bei diegimu. Todėl Žinių ekonomikos forumo nariai aktyviai dalyvauja formuojant klasterinės šalies ekonomikos politiką, rengiant įstatymų projektus, taip pat organizuoja įvairias konferencijas, seminarus, klubines diskusijas . Pagrindiniais tikslais forumas išssikėlė šiuos uždavinius: * Esmingai prisidėti skleidžiant žinių ekonomikos idėjas Lietuvos Respublikos regionuose; * Prisidėti kuriant, išlaikant ir plėtojant intelektualinį visuomenės potencialą, leidžiantį mokslą ir žinių kaupimą paversti pagrindiniu veiksniu, laiduojančiu Lietuvos valstybės plėtrą globalizacijos sąlygomis; * Žinių ekonomikos plėtrai palankia linkme kreipti politinius ir verslo procesus; * Remti ir skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą Lietuvos regionuose, visomis išgalėmis populiarinti pasiekimus šioje srityje. * Šviesti visuomenę žinių bei informacinės visuomenės bei informacijos vadybos ir žinių vadybos klausimais, tuo tikslu organizuojant diskusijas, konferencijas, seminarus, informuojant vietinę žiniasklaidą . Žinių ekonomikos forumas siekia, kad Lietuvoje ekonominio proveržio kryptimis būtų paskelbtos biotechnologijos ir farmacija, informacinės technologijos ir telekomunikacijos, lazerinės technologijos ir elektronika. Forumo nariai taip pat siekia, kad švietimo, mokslo ir studijų sistema būtų tobulinama atsižvelgiant ir į žinių ekonomikos keliamus iššūkius. Šių siekių įgyvendinimą padėtų užtikrinti verslo ir mokslo bendradarbiavimas, kuriantis skaidrią ir atvirą verslo aplinką bei skatinantis laisvą konkurenciją . Žinių ekonomikos forumas yra atviras visoms idėjoms, kurios skatina prioritetinės Lietuvos srities - žinių ekonomikos - augimą, ir kviečia visuomenę kartu kurti modernesnę, šiuolaikinėmis technologijomis bei žiniomis pagrįstą šalies ateitį. Siekdama kurti žinių ekonomikos plėtrai tinkamą aplinką, asociacija Žinių ekonomikos forumas dalyvauja šalies ekonominiame bei politiniame gyvenime. Forumo nariai aktyviai prisideda prie esminių šalies žinių ekonomikos plėtros iniciatyvų kūrimo ir formavimo, siekia jų įgyvendinimo. Siekdama kurti žinių ekonomikos plėtrai tinkamą aplinką, asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ iniciavo ir aktyviai dalyvauja pirmojo Lietuvoje žinių ekonomikos branduolio "Saulėtekio slėnis" kūrime. Vilniaus pakraštyje įsikūrusiame studentų miestelyje koncentruosis ir bendradarbiaus universitetai, šalia įsikursiančios aukštųjų technologijų įmonės bei įvairias verslo paslaugas teikiančios bendrovės. Žinių ekonomikos forumas prisidėjo ir prie Lietuvos ekonomikai itin reikšmingo dokumento - Nacionalinio Susitarimo siekiant ekonominės ir socialinės pažangos - rengimo. 2002 m. gruodžio 3 d. pasirašytame Nacionaliniame Susitarime viena svarbiausių prioritetinių šalies krypčių pripažintas siekis, kad Lietuvos ekonomika taptų konkurentiška žinių ekonomika, užtikrinančia žinioms imlių darbo vietų gausą, o švietimo ir mokslo sistema būtų priderinta prie žinių visuomenės ir Europos aukštojo mokslo ir tyrimų sistemos . Forumas itin didelį dėmesį skiria ir perspektyviausiam šalies sluoksniui - studentams. Šiuo tikslu 2003 metų pradžioje ŽEF iniciatyva duris atvėrė "Tarptautinė žinių ekonomikos mokykla", kurioje šalies studentai ir verslo atstovai dalinasi tarptautinio mokslo pasiekimais ir patirtimi. IŠVADOS Prasidėjus paskutiniam XX a. dešimtmečiui, du dideli įvykiai pradėjo keisti ekonomikas ir gyvenimo būdą visame pasaulyje, įskaitant Europą. Vienas iš jų buvo globalizacija: didėjant viso pasaulio ekonomikų tarpusavio priklausomybei atsirado "pasaulio ekonomika". Antrasis buvo technologinė revoliucija - interneto ir naujų informacijos ir ryšių technologijų atsiradimas, kuris pakeitė požiūrį ne tik į darbą, bet ir suformavo kitokius investicijos prioritetus. Ilgainiui suvokta, kad ne tik fizinis kapitalas yra būtinas bet kurioje veiklos sferoje: suprasta, kad žinios ir informacija yra ne tik faktorius, nulemiantis veiklos efektyvumą, bet ir tampa pačiu ekonomikos tikslu, ašimi ir net produktu. Šiame darbe buvo apžvelgta žinių ekonomikos samprata bei žinių ekonomikos prielaidos Lietuvoje. Žinių ekonomika- tai ekonomika, kur investicijos daromos į žinias. Visose veiklose srityse žmonės turi siekti naujausių žinių, jas taikyti savo darbe ir kurti naujas. Žinių ekonomika yra vienodai naudinga visiems. Nagrinėjant žinių ekonomikos situaciją Lietuvoje, prieita išvados, kad Lietuva ryžtasi eiti žinių visuomenės link. Pasaulio banko ekspertų preliminarios žinių ekonomikos prielaidų Lietuvoje tyrimo išvados rodo, kad mūsų valstybės padėtis nėra labai bloga, palyginti su kitomis ES valstybėmis. Visgi svarbu sėkmingai įvertinti žinių ekonomikos prielaidas: tik tada galima moksliniu požiūriu pagrįstai išanalizuoti šalies pranašumus ir trūkumus, nustatyti kritinio strateginio pranašumo kūrimo sritis ir išanalizuoti sėkmingos veiklos pavyzdžius. Viskam reikalingas pradinis darbas (bendriausieji planai)- čia mes kol kas pirmaujame tarp ES kandidačių. Tačiau ar mes pirmausime ir įgyvendindami tuos planus, nėra jokių garantijų. Veikiau atvirkščiai, keletas faktų rodo, kad procesas bus lėtas ir nenuoseklus. Dėl daugelio priežasčių, bet pirmiausia dėl stiprios intelektualios politinės valios trūkumo, dėl kurio nepavyksta įveikti senų stereotipų, grupinių interesų, biurokratijos nerangumo ir t.t. Filosofinį pagrindą turisime, o jį stiprina ir institucijos, kurių pagrindiniai tikslai ne tik skleisti žinių ekonomikos idėjas, bet ir ruošti specialistus. Tuo pačiu tikslu buvo įkurtas ir Žinių ekonomikos forumas. NAUDOTA LITERATŪRA 1. „Dažniausiai užduodami klausimai apie žinių ekonomiką ir atsakymai į juos.“ Žinių ekonomikos forumas. Prieiga per internetą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!