Lietuva parlamentarizmo laikotarpiu

4. 1922 m. rugpjūčio 9 d. Steigiamasis Seimas priėmė Piniginio vieneto įstatymą, kuris skelbė, kad piniginis Lietuvos vienetas yra litas, kurį sudaro 100 centų.
4. baigėsi kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės, o 1922 m. Lietuvą pripažino didžiosios pasaulio valstybės;
5. 1925 m. popiežiui Vilniaus kraštą pripažinus Lenkijos bažnytine provincija, nutrūko Lietuvos santykiai su Šventuoju Sostu.
1926 m. gegužę vykusius III Seimo rinkimus laimėjo kairiosios partijos: valstiečiai liaudininkai ir socialdemokratai, kurie, po įtemptų derybų pasitelkę tautines mažumas, sudarė valdančiąją koaliciją. Prezidentu buvo išrinktas valstiečių liaudininkų lyderis Kazys Grinius. Jo prezidentavimo laikotarpiu (1926 m. birželio vid. – gruodžio vid.)
Lietuvoje įvyko šie pagrindiniai pokyčiai:
1. panaikinta karo padėtis (išskyrus 1 km zoną palei sieną su Lenkija prie demarkacijos linijos) ir kiti demokratiniai suvaržymai (pirmą kartą šalies istorijoje leista laisvai šaukti susirinkimus, įvesta spaudos, žodžio ir kitos demokratinės laisvės);
2. amnestuoti politiniai kaliniai, tarp kurių buvo ir pogrindinės komunistų partijos narių;
3. sumažinti atlyginimai prezidentui ir ministrų kabineto nariams;
4. pradėta modernizuoti šalies kariuomenė, sumažintas karininkų skaičius;
5. nuolaidžiaujant lenkams už paramą valdančiajai koalicijai, valdžia Lietuvoje leido steigti lenkiškas mokyklas (per trumpą laiką buvo įsteigta net 70 lenkiškų mokyklų);
6. planuota nuo 1927 m. nemokėti algų dvasininkams.
1926 m. gruodžio 17 d. karininkams Lietuvoje įvykdžius valstybės perversmą iš valdžios buvo pašalintas prezidentas Kazys Grinius, šalyje demokratinę santvarką pakeitė diktatūrinis valdymas.
1923 m. duomenimis, Lietuvoje 84 proc. visų gyventojų sudarė lietuviai, žydai – 7,6 proc., lenkai – 3,3 proc., kitos tautinės mažumos – dar mažesnę visų šalies gyventojų dalį. Kartu su Vilniaus kraštu dabartinėje Lietuvos teritorijoje gyveno apie 150 tūkst. lenkų. Daugumos miestų gyventojai buvo kitataučiai, pavyzdžiui, absoliuti žydų dauguma gyveno miestuose (63,5 proc.) ir miesteliuose (28,7 proc.). Lietuviai sudarė daugumą Lietuvos kaimo gyventojų (84,5 proc.).
Parlamentiniu laikotarpiu nuo nepriklausomybės pradžios tautinės mažumos – žydai, lenkai, vokiečiai ir rusai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!