Lietuva nepriklausomybės laikotarpiu

kartą krikščionių demokratų blokas gavo absoliučią daugumą – 40 iš 78 vietų. Prezidentu vėl buvo išrinktas A.
tęsti pradėtą žemės ūkio reformą.
Žemės reforma įvyko nuo 1919 m. Į žemės fondą buvo paimti visi buvę valstybiniai ir privatūs dvarininkų
plotai, paliekant šiems po 80 ha (vėliau – po 150 ha). Už nusavinamas iš privačių savininkų žemes buvo
numatytas atlyginimas, kuris mokėtas iki 1938 m. Vykdant reformą buvo sukurti 34 925 nedideli ūkiai, 25 576
sklypai išdalyti mažažemiams. Reforma buvo sėkminga. Žemės ūkis plėtojosi gana sparčiai. Ypač suklestėjo
gyvulininkystė: 1938 m. jos produktai sudarė 55,9 proc. viso eksporto. Sviesto eksportas nuo 524 tonų 1924 m.
padidėjo iki 17 412 tonų 1938 m.
Per visą krikščionių demokratų valdymo laikotarpį galiojo karo padėties įstatymai. Didelę valdžią turėjo karo
komendantai, galėję varžyti demokratines teises ir laisves. Kauno karo komendantas laikraščių redaktorius
baudė didelėmis piniginėmis baudomis ir kalėjimu. Į kalėjimą buvo patekęs net pirmasis Lietuvos Prezidentas
A. Smetona už straipsnį jo redaguotame žurnale.
Krikščionys demokratai buvo dažnai kritikuojami dėl jų vykdomos švietimo politikos, dėl perdėto Katalikų
bažnyčios rėmimo. Kunigams buvo paskirtos algos ir jų vedama metrikacija pripažinta valstybės
tarnyba.Didžiausia opozicinė jėga krikščionims demokratams buvo Valstiečių liaudininkų sąjunga. Ši partija
turėjo daug šalininkų.
Klaipėdos krašto prijungimas
Pagal 1919 m. pasirašytą Versalio taikos sutartį Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir laikinai
perduotas Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos bei Japonijos žiniai. Naująja Vokietijos šiaurės rytų siena
tapo Nemunas.
Ambasadorių konferencija numatė, jog Klaipėdos kraštas turi būti paskelbtas „laisvąja valstybe“, o kol kas
10-15 metų administruojamas Prancūzijos komisaro. Šis nutarimas turėjo įsigalioti nuo 1923 m. Tai reiškė, kad
Lietuva neatgaus Klaipėdos. Dėl šių priežasčių Lietuvos Vyriausybė nutarė organizuoti Klaipėdos krašto
gyventojų sukilimą ir prijungti kraštą prie Lietuvos. ​ 1​922 m. gruodžio 22 d. Klaipėdoje sudarytas Vyriausiasis
Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, kuris reikalavo Klaipėdos kraštą prijungti prie Lietuvos ir rengė
sukilimą.
Lietuvos karinė vadovybė pasiuntė geležinkeliu kelis ​reguliarios kariuomenės dalinius ir savanorius
(apie 1 000 karių). Kariai buvo perrengti civilių drabužiais. Dalyvavo dalis Klaipėdos krašto gyventojų.
1923 m....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!