Lietuva — NATO narė, finansavimo ir investicijų panaudojimo problemos

Reikalavimai Lietuvai kaipo NATO narei nėra labai dideli. Savo biudžete krašto gynybai ji privalo numatyti tik du procentus nuo bendrojo vidaus produkto.. Pagal susitarimą, Lietuva, įsijungusi į NATO, gali nesirūpinti raketomis, o prisidėti, sakysime, ryšių, navigacijos, inžinerijos ar medicinos srityse. Šitaip karinės išlaidos mūsų valstybei sumažėja, nemažinant krašto saugumo. Narystė šioje organizacijoje užtikrina Lietuvai precedento neturintį karinio, politinio ir ekonominio saugumo lygį. Įsiliejimas į demokratinių Vakarų šalių visuomenę skatina šalies ekonominę plėtrą, didina vidaus stabilumą ir atveria galimybes kovoti su organizuotu nusikalstamumu bei reaguoti į gamtines ar technologines nelaimes.
Šiame darbe bandoma kiek plačiau aptarti vieną diskusijose dėl NATO plėtros ir konkrečiai dėl Lietuvos integracijos į NATO nuolat kylantį klausimą: kokia galėtų būti Lietuvos na­rystės kaina? Dėmesys šiai temai nėra atsitiktinis, kadangi su naryste susijusias išlaidas teks dengti iš šalies biudžeto, o tai reiškia - iš visų mokesčių mokėtojų kišenės. Tad išteklių paskirstymas yra reikšmingas ir aktualus mums visiems.
NATO veiklą finansuoja jos narių vyriausybės. Lė­šos yra skiriamos kasdienės Aljanso institucijų veiklos išlaidoms apmo­kėti bei sutartai politikai ir numatytoms programoms įgyvendinti. Aiškiai atskiriamos bendros NATO išlaidos, tai yra tos, kurias panaudoti galima tik bendru NATO narių sprendimu, bei nacionalinės NATO narių išlaidos, kurias šios šalys skiria NATO tikslams. Bendromis NATO lėšomis išlai­koma tik nedidelė karinių pajėgų dalis (pagrindinės vadavietės bei atskiri kariniai padaliniai). Didžioji NATO karinių pajėgų bei infrastruktūros da­lis yra išlaikomos valstybių, kuriose šios pajėgos arba infrastruktūra dislo­kuotos. Tokios pajėgos išlieka pavaldžios šių valstybių karinėms vadovy­bėms, tačiau reguliariai dalyvauja bendruose NATO kariniuose mokymuose, rengdamosi joms numatytoms kovinėms užduotims atlikti. Prireikus NATO gali panaudoti šias pajėgas jos vadovaujamose karinėse operacijose, taip pat yra numačiusi joms užduotis krizių ir karo atvejais. Pavyzdžiui, NATO vadovaujamoje SFOR (angl. Stabilization Force) operacijoje Bosnijoje da­lyvauja nacionaliniai NATO narių bei NATO partnerių daliniai, perduoti NATO pavaldumui. Visas su dalyvavimu operacijoje susijusias išlaidas ap­moka pajėgas siunčiančioji valstybė. Kitą svarbią...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!