Lietuva Mindaugo laikais

Mindaugas – Lietuvos vienytojas, pirmasis valdovas, vienintelis karalius. Jis gimė kaip vienos baltų žemių kunigaikštis, o mirė kaip vienvaldis stiprios valstybės karalius. Jo viso gyvenimo veiklos rezultatas – Lietuva, virtusi stipria valstybe. Tai leido susiformuoti ir išlikti lietuvių tautai, padėjo pagrindus ir dabarčiai – mūsų naujai Lietuvai atsikurti.
Vis dėlto priskirti šiuos didžius darbus vien Mindaugui būtų neteisinga. Šis didikas siekė išplėsti savo valdas, tapti galingiausiuoju. Kurdamas valstybę jis turėjo galimybę įtvirtinti savo siekius, apsiginti nuo išorės priešų arba sutramdyti nepaklusnius savo vasalus.
Tai, kad po Mindaugo mirties dėl sosto pradėjus peštis daug menkesnėms asmenybėms valstybė nesubyrėjo, rodo, kad jai atsirasti tuomet jau buvo atėjęs laikas. Ją galėjo sukurti ir koks nors kitas veiklus kunigaikštis, bet būtent Mindaugas pirmasis įžvelgė atsiradusias galimybes ir sugebėjo jomis pasinaudoti.
Po brolio Dausprungo ir kunigaikščio Živinbudo, kuris 1219 m. taikos sutartyje minimas kaip galingiausias ir vyriausias iš visų, mirties, Mindaugas tapo pirmuoju kunigaikščiu.
Sutelkęs savo rankose daugiausia žemių, vadinasi, ir daugiausia išteklių bei karių, jis pradėjo kovoti, kad būtų suvienytos smulkios žemės. Šioje kovoje žuvo broliai Bulevičiai: Vismantas, Edivilas, Sprudeika. Tie, kurie nežuvo kovose, išsibėgiojo kas sau: kunigaikščiai Milgerinas, Dutze ir Ginkeikis pabėgo į Livoniją, žemaičių kunigaikštis Vykintas – į Vitebską, Mindaugo brolvaikiai Tautvylas ir Edivilas – į Polocką ir Smolenską (3; 163).
Apie 1240-uosius metus Mindaugas visoje Lietuvoje jau buvo vienvaldis, maištavo tik dalis žemaičių.
Tuomet Mindaugas pasisuko į rusų žemes: užgrobė Gardiną ir gretimas sritis, vėliau – dalį Juodosios Rusios, kurią padalino – Slominą ir Volkovyską pasiėmė sau, o savo sūnui Vaišelgai (Vaišvilkui) atidavė Naugarduką. Tiesa, šis netrukus tapo stačiatikių vienuoliu ir apsigyveno paties pastatytame vienuolyne.
Suprasdamas, kokią grėsmę jaunai valstybei kelia vokiečių agresija, Mindaugas, 1244 m. surinkęs didelę kariuomenę, pasirodė prie Azbotės (3; 164).

Giminaičių maištas: Sutelkdamas visą energiją į užsienio politiką, Mindaugas, rodos, užmiršta savo ištremtus giminaičius. O šie nesnaudžia. Jie į savo pusę palenkia Haličo ir Voluinės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!