Lengvosios pramonės raida Lietuvoje

• Baldų pramonė.
Lengvoji pramonė – tai antras pagal bendrosios produkcijos apimtį ir įmonių skaičių (po maisto pramonės) ir pirmas pagal darbuotojų skaičių apdirbamosios pramonės sektorius. Jam priskiriamos tekstilės gaminių, drabužių siuvimo ir kailių išdirbimo ir odos bei jos dirbinių pramonės šakos.
Lengvosios pramonės produkcija sudaro apie 18% visos išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės apimties. Veikia 559 įmonės (be personalinių) – 20% visų pramonės įmonių ir 56554 darbuotojų – 27% nuo visų pramonėje dirbančiųjų skaičiaus.
Lengvoji pramonė – šalies eksporto lyderė. 87,4% pagamintos produkcijos eksportuojama, iš kurios 80% tenka Europos Sąjungos šalims.
Savo darbe smulkiau nagrinėsime:
• Aprangos ir tekstilės gamybą
• Odos, odos gaminių ir kailių apdirbimo pramonę.
II. Lietuvos pramonės raida
Lietuvos pramonės užuomazgų reikėtų ieškoti XV – XVI amžiuje, kai atsiradusiuose dvaruose pradėjo veikti malūnai, lentpjūvės, audimo manufaktūros. Tikrosios pramonės pradžia sutampa su geležinkelio kelių tiesimu (1861 m.), baudžiavos pabaiga ir jos panaikinimu (1863 m.).
Seniausi Lietuvos pirmieji fabrikai – spirito varyklos. Pirmoji – 1830m. įsteigta Kelmės spirito varykla. Vėlesniais metais Kaune pradėta alaus gamyba, kuri, kaip ir spirito varyklos, naudojo vietinę žemdirbystės žaliavą. Šiame Lietuvos pramonės kūrimosi fone 1875 m. Klaipėdoje pastatytas sieros rūgšties ir superfosfato gamybos fabrikas. Tai buvo pirmoji stambi chemijos pramonės įmonė.
Pirmasis Pasaulinis karas, beveik penkeri metai vokiečių kariuomenės okupacijos (1914-1919) ir įvairių interventų puolimai nualino Lietuvą. Pramonė buvo sunaikinta. 1921 m. prasidėjusi vokiečių markės (ji buvo Lietuvoje iki 1922 m. spalio mėn.) krizė darė didelį neigiamą poveikį šalies ūkiui. Tik savos valiutos įvedimas (1992 m.) jos sustiprėjimas
(nuo 1923 m) atvėrė naują puslapį Lietuvos pramonės gyvenime. Pirmiausia buvo atstatomos spirito varyklos, lentpjūvės. Kiek vėliau – alaus daryklos, metalų ir odos perdirbimo įmonės.
Lietuva – žemės ūkio kraštas. Du trečdaliai gyventojų vertėsi žemės ūkiu. Todėl žemės ūkiui pirmajame dešimtmetyje ir buvo skiriamas pagrindinis Vyriausybės dėmesys. Lietuvos pramonė per dešimtmetį (1927 – 1937) pažengė į priekį. Paskutinieji ketvirtieji metai (1934 – 1937) rodė nuolatinį gamybos kilimą....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!