Tekstilės menas susiformavo priešistoriniais laikais, kuomet žmogus išmoko išgauti natūralų pluoštą ir ilgainiui sukūrė tekstilei reikalingus įrankius: adatą, audimo stakles, virbalus ir kitus.
Susikūrus civilizacijoms, atsiradus valstybėms, tekstilės menas vystėsi dviem kryptimis. Viena kryptis, liaudies tekstilė, išlaikė praktinę funkciją ir pirmiausia buvo skirta aprangai ir namų apyvokai. Jos kūrėjai buvo neprofesionalai, o tekstilės gaminiai buvo gaminama daugiausia namų ūkio reikmėms. Europoje, Artimuosiuose Rytuose tekstile dažniausiai užsiiminėjo moterys, kai tuo metu kai kuriose Afrikos visuomenėse – vyrai.
Pirmos rašytinės žinios apie Europoje austus gobelenus randamos XIII a. prancūzų ir italų cechų statutuose. Paryžiaus, Araso ir Turino manufaktūros savo dirbiniais garsėjo XIV a. pabaigoje-XV a. Kiek vėliau dailiojoje tekstilėje lyderiu tapo Briuselis. Jo audyklų gobelenai išsiskiria atlikimo technikos tobulumu ir siužetų įvairove.
Renesanso laikotarpiu tekstilė buvo viena iš labiausiai paplitu šių taikomosios dailės šakų. Vietiniai audimo cechai specializavosi pagal audinių rūšis. 1579 m. karalius patvirtino Vilniaus audėjų cechą, kiek vėliau - audimo cechus jau anksčiau veikusius Kaune. Lietuvoje buvo audžiama drobė, gelumbė ir iki šiol nenustatytų rūšių ornamentuoti audiniai, kurių raštai priminė flamandiškuosius. Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto pomėgis kolekcionuoti gobelenus ir jų gausa Krokuvos valdovų rezidencijoje skatino ir LDK magnatus domėtis šiais brangiais ir renesanso laikotarpiu Lietuvoje dar neišplitusiais tekstilės dirbiniais.
Gobelenai, kurių kompozicijoje dominuoja augmenijos motyvai, vadinami verdiūromis (verdure pranc. žalumynai) [il.4]. Dažnai foną paįvairina žmonių figūros, žvėrys, paukščiai. „Įdomūs gobelenų siužetai, kurie buvo populiarūs antikiniais siužetais, plėtojamais XVII a. tapyboje- „Euridikės bėgimas nuo gyvatės” primena liūdną istoriją apie tai, kaip, įkąsta gyvatės, mirė Orfėjo žmona. Dainius nusileido į požemius ir savo lyra sugraudino mirusiųjų karalystės valdovus. Jam buvo leista išsivesti Euridikę, bet paskutinę akimirką Orfėjas netesėjo dievams duoto pažado, ir istorijos pabaiga liko liūdna. Gobelenas „Panas ir Siringa” primena baikščiąją nimfą Siringą, kuri, bėgdama nuo įkyrių miško ir laukų dievo Pano persekiojimų, prisiprašė savo seserų - šaltinių ir upių nimfų - paversti ją...
Šį darbą sudaro 2230 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!