Siuvinėjimo istorija, įrankiai, dygsniai bei pavyzdžiai

Istorikai šiandien negali pasakyti, kas pirmieji pasaulyje pradėjo siuvinėti. Negali nustatyti ir šio amato atsiradimo amžiaus, nes iki mūsų dienų išliko tik paskutiniųjų amžių siuvinėti audiniai. Apie siuvinėjimo atsiradimą spendžiama iš senųjų graviūrų, piešinių, skulptūrų ir rašytinių šaltinių. Manoma, kad siuvinėjimas atsirado kartu su siuvimu. Archeologai nustatė, kad jau priešistoriniais laikais žmonės naudojo ylas ir adatas, padarytas iš žuvies kaulų, akmens, gyvulių kaulų bei ragų, o vėlesniais laikais – iš vario, bronzos ir geležies. Siūta ir siuvinėta gyvulių plaukais, sausgyslėmis. Siuvinėjimas buvo gana primityvus, buvo daromi paprasti dygsniai. Ilgainiui siuvinėjimas taip ištobulėjo, kad tapo aukštuomenės privilegija. Turtinguosius puošdavo siuvinėtojai. Senovės Egipte, Kinijoje, Babilone atsirado pirmosios siuvinėjimo mokyklos, kuriose buvo ne tik mokoma amato. Jos turėjo savą stilių ir simboliką. Būdinga tai, kad Rytų šalyse šie simboliai nepakito iki šių dienų. Ženklais išreiškiami sveikinimai ir linkėjimai. Atskiros spalvos ir raštai įgijo tam tikrą prasmę. Prieš 2500 metų siuvinėjimo simboliai buvo aprašyti „Manu įstatymuose“, kuriuose siuvinėtojai vertinami ne mažiau kaip rašto žinovai.
Manoma, kad Europoje siuvinėti pradėjo graikai, o vėliau, nusižiūrėjus į rytų kraštus, Romoje imta siuvinėti auksu, sidabru ir perlais. Įdomu tai, kad rytų šalyse archaiškų simbolių siuvinėjimo sistema beveik nepakito, o Europoje ir Amerikoje visą laiką keitėsi. Bizantijoje, susimaišius rytų ir vakarų tradicijai, siuvinėjimas įgijo religinį turinį – pradėta siuvinėti religinė apranga. Vėliau, kai gyvenimui vis daugiau įtakos darė krikščionybė, siuvinėta vienuolynuose ir pilyse.
Vokietijoje vietoj perlų ir brangakmenių imta siuvinėti karoliukais. Ši mada greitai paplito visame pasaulyje.
Laikui bėgant siuvinėjimo technika tapo sudėtingesnė, naudojamų siūlų atspalviai turtingesni, siūlės įvairesnės, piešiniai įdomesni, nes juos pradėjo kurti ano meto dailininkai, kaip Rafaelis, Botičelis.
XVI—XVIII amžiuje siuvinėjimas įgijo praktinę paskirtį. Imta siuvinėti drabužius: palaidinių rankogalius, apykakles, liemenes, sijonus ir kt. Tam kuriamos gėlių, vaisių ir lapų kompozicijos. Tuo metu siuvinėti rankdarbiai vis dar brangūs. Tiktai XX amžiuje, atsiradus specialioms mašinoms, siuvinėjimo prestižas krito ir tapo visiems...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!