Laisvo paslaugų judėjimo užtikrinimas Europos Sąjungos (ES) vidaus rinkoje

Laisvas paslaugų judėjimo užtikrinimas bei sąlygos ES vidaus rinkoje Darbo turinys: • kas yra paslaugos bei laisvas jų judėjimas; • paslaugos atskyrimas nuo prekės; • paslaugų liberalizavimo pažanga; • specifinės paslaugų teikimo problemos ir kliūtys; • laisvo paslaugų judėjimo išimtys; • laisvas paslaugų judėjimas ir Lietuva. • 1. Paslaugos ir laisvas jų judėjimas. Kas tai? • 1. Paslaugos ir laisvas jų judėjimas. Kas tai? • Laisvas paslaugų judėjimas – viena iš keturių laisvių, • sudarančių bendrosios rinkos pagrindą. • EBS paslaugų samprata apibrėžta taip: “Paslaugos – tai • tokios paslaugos, kurios paprastai yra teikiamos už užmokestį, ir • kurių nereglamentuoja nuostatos dėl prekių, kapitalo ir asmenų • judėjimo laisvės.” • Paslaugų teikimas traktuojamas kaip tam tikra verslo sritis. • Priešingai laisvam prekių judėjimui paslaugų teikimas yra • mokamas ne fizinis patarnavimas. • Pagal EBS 50 str. paslaugas sudaro: • Pagal EBS 50 str. paslaugas sudaro: • pramoninio pobūdžio veikla; • komercinio pobūdžio veikla; • amatininkų veikla; • laisvųjų profesijų veikla. • Tačiau šis sąrašas nėra baigtinis. EBS garantuoja • pačių įvairiausių pasalugų teikimą, kurias visas • praktiškai neįmanoma išvardinti. Remiantis Romos sutartimi galima išskirti laikinai ir • Remiantis Romos sutartimi galima išskirti laikinai ir • nuolatos teikiamas paslaugas. • Laikinos paslaugos, kurių teikėjai ar vartotojai, • norėdami suteikti jas arba jomis pasinaudoti, atvyksta į • kitą valstybę narę, apibūdinamos kaip “paslaugos”. • Tuo tarpu nuolatinės paslaugos, teikiamos kitoje • valstybėje narėje, apibrėžiamos kaip “įsteigimo laisvė”. 2. Paslaugos atskyrimas nuo prekės (1) • 2. Paslaugos atskyrimas nuo prekės (1) • Pagrindinės laisvės negali viena kitos dubliuoti, nors kartais jas • sunku atskirti. • Tai, kas laikoma prekėmis, skiriasi nuo paslaugų sampratos ir • kartais nustatyti konkrečią kategoriją būna sunku. Pavyzdžiui, • kas yra elektroninės knygos – prekės ar paslaugos? • Tuomet formaliai iš pradžių reikia nustatyti, ar minėtas • daiktas yra prekė. Tik neigiamo atsakymo atveju kalba gali eiti • apie paslaugas. Tai seka iš EBS 50 str., kuriame akcentuojama, • jog paslaugos - tai tos paslaugos, jei jų nereguliuoja nuostatos, • susijusios su laisvu prekių , kapitalo ir asmenų judėjimu. Taigi, • paslaugos yra tai, kas “liko”. • Paslaugos atskyrimas nuo prekės (2) • Paslaugos atskyrimas nuo prekės (2) • Paslaugos, skirtingai negu prekės, • neturi materialaus pagrindo. Paslaugų nematerialumą sąlygoja • tai, kad vartotojas rinkdamasis paslaugą negali jos apžiūrėti ar • kitaip įvertinti. • Kai kuriais atvejais nėra lengva nubrėžti ribą tarp laisvės teikti • paslaugas ir steigimosi laisvės. Esminis bruožas, skiriantis • paslaugų teikimo laisvę nuo steigimosi laisvės – laikinas paslaugų • teikimo pobūdis. 3. Paslaugų liberalizavimo pažanga (1) • 3. Paslaugų liberalizavimo pažanga (1) • Pažanga liberalizuojant paslaugas pirmaisiais Bendrijos • egzistavimo dešimtmečiais buvo labai ribota. • Transporto ir telekomunikacijų ar pašto sektorius valstybės • narės aktyviai reguliavo ir, pasinaudodamos Romos sutartyje • numatytomis išlygomis ar išimtinėmis teisėmis, siekė apsaugoti • nacionalines įmones nuo • konkurencijos. Paslaugų liberalizavimo pažanga (2) • Paslaugų liberalizavimo pažanga (2) • Didžiausias postūmis liberalizuoti paslaugas – bendrosios • rinkos programos ir Suvestinio Europos akto įgyvendinimas. • 1985 m. buvo pradėta liberalizuoti transporto paslaugas, ir tai • šiuo metu yra įgyvendinta, išskyrus • kai kurias išimtis. • Iki 1992 m. buvo liberalizuotos finansinės, t.y. bankininkystės, • draudimo bei investicijų, paslaugos. • 1998 m. buvo baigta liberalizuoti • telekomunikacijų pasalugas • ir infrastruktūrą. Paslaugų liberalizavimo pažanga (3) • Paslaugų liberalizavimo pažanga (3) • Teikti profesines paslaugas palengvino abipusio aukštojo • mokslo diplomų ir profesinės kvalifikacijos pripažinimo sistema. • Šiuo metu turbūt svarbiausią vaidmenį užtikrinant laisvą • paslaugų judėjimą atlieka konkurencijos politika. • Nors bendroji rinka prekių • judėjimo atžvilgiu yra toli pažengusi, paslaugų rinka gerokai nuo • jos atsilieka dėl didelių administracinių ir • biurokratinių apribojimų. Paslaugų liberalizavimo pažanga (4) • Paslaugų liberalizavimo pažanga (4) • Todėl būtina sumažinti administracinių mokesčių naštą bei • egzistuojantį biurokratinį aparatą, kuris trukdo paslaugas • teikiančias ES narių įmonėms plėsti savo veiklą už vienos • valstybės ribų ir siūlyti savo paslaugas visai Europai. • Paslaugas teikiančių įmonių vadovams ir darbuotojams • Europos Komisija siekia visiškai uždrausti taikyti nacionalinės • priklausomybės kriterijus: atsisakoma reikalavimo, jog įmonės • pagrindinė buveinė būtų steigiama • toje valstybėje narėje, kur teikiamos • paslaugos. 4. Specifinės paslaugų teikimo problemos • 4. Specifinės paslaugų teikimo problemos • (Junevičius A.) • Trukdymas tam tikrais būdais Bendrijos piliečiui • gauti paslaugą kitos valstybės narės teritorijoje. • 2. Draudimas teikti paslaugas į kitas Bendrijos • valstybes. • 3. Atskira problema – visuomenės moralę iškreipiančių • paslaugų, tokių kaip, pavyzdžiui, • azartiniai žaidimai ar nėštumo • nutraukimas, teikimas. • Laisvės teikti paslaugas pagrindinės kliūtys • Laisvės teikti paslaugas pagrindinės kliūtys • (Paškevičius R.) (1) • Verslo steigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas amatininkams, • prekybininkams ir ūkininkams realiai įmanoma tik įsteigus įmonę • valstybėje narėje ir teikiant paslaugas vadovaujantis tos valstybės • teisės aktais. • Pilietybės ir gyvenamosios vietos reikalavimai, pvz., Austrijoje • steigiant savo paslaugų įmonę, būtina joje įdarbinti šios šalies • pilietį – nors tai akivaizdžiai diskriminuoja kitus ES šalių piliečius. Laisvės teikti paslaugas pagrindinės kliūtys • Laisvės teikti paslaugas pagrindinės kliūtys • (Paškevičius R.) (2) • Licencijavimo ir registravimo procedūros. • Kitoje šalyje įgytos profesinės kvalifikacijos nepripažinimas (šiuo metu šios kliūties jau nėra). • Kultūrinės / kalbinės kliūtys (skirtinga administracinė aplinka, • skirtingos rinkos sąlygos ir pan.). • Informacijos trūkumas (apie nacionalinius teisės aktus, vidaus • rinkos principus). • 5. Laisvo paslaugų judėjimo išimtys (1) • 5. Laisvo paslaugų judėjimo išimtys (1) • 1. Veikla, susijusi su viešosios valdžios funkcijų vykdymu. • Paslaugų teikimo laisvė tam tikroje valstybėje netaikoma veiklai, • kuri bent laikinai susijusi su viešosios valdžios funkcijų vykdymu. • Svarstant, ar paslaugos teikimas susijęs su viešosios valdžios • įgyvendinimu, svarbu nustatyti, ar konkrečią veiklą vykdantis • asmuo turi valdžios institucijoms • priklausančią sprendimų priėmimo galią • ir ar toks paslaugų teikėjas gali paveikti • valdžios institucijų sprendimus. Laisvo paslaugų judėjimo išimtys (2) • Laisvo paslaugų judėjimo išimtys (2) • 2. Viešoji tvarka, visuomenės saugumas ir sveikata. • Šios išimtys skirtos apsaugoti valstybių narių nacionalinius • interesus: užtikrinti valstybės ir jos institucijų stabilumą bei • privačių asmenų interesus. Pačios valstybės narės sprendžia, kas • yra jų nacionaliniai interesai ir kada iškyla jiems pavojus. • Remiantis būtinybe užtikrinti viešąją tvarką, asmenims • teikiantiems paslaugas, galima • apriboti jų veiklą, siekiant ekonominių • tikslų bei varžyti konkutrenciją vidaus • rinkoje. • (Komisijos prieš Ispaniją byla) Laisvo paslaugų judėjimo išimtys (3) • Laisvo paslaugų judėjimo išimtys (3) • 3. Visuotinės gerovės pagrindai. • Apie visuotinę gerovę paprastai kalbama tada, kai iškyla grėsmė • visai visuomenei. • TT nuolat papildo sąrašą sričių, kuriose gali būti ribojamas • laisvas paslaugų judėjimas dėl visuotinės gerovės pagrindų. Šiuo • metu yra priskaičiuojama 14 tokių sričių: profesinės taisyklės • (skirtos paslaugų gavėjų apsaugai); • vartotojų apsauga; kultūrinių • vertybių apsauga; darbuotojų • apsauga; spaudos įvairovės apsauga; • socialinė tvarka ir kitos. • 6. Laisvas paslaugų judėjimas ir Lietuva (1) • 6. Laisvas paslaugų judėjimas ir Lietuva (1) • Siekiant sukurti realiai funkcionuojančią paslaugų vidaus • rinką, 2002 m. Europos Komisija pristatė ataskaitą apie paslaugų • būklę ES vidaus rinkoje. Šioje ataskaitoje įvardintos pagrindinės • kliūtys, trukdančios teikti paslaugas kitose šalyse narėse. • Remiantis ja, EK pasiūlė priimti direktyvą. • 2004 metų sausio 13 d. EK paskelbė Europos Parlamento ir • Tarybos direktyvos dėl paslaugų vidaus rinkoje projektą. Laisvas paslaugų judėjimas ir Lietuva (2) • Laisvas paslaugų judėjimas ir Lietuva (2) • LR Vyriausybės kanceliarijos užsakymu buvo atliktas • "Direktyvos dėl paslaugų ES vidaus rinkoje projekto pasekmių • tyrimas". Jame pažymima, kad Direktyvos priėmimas ir • įgyvendinimas turės teigiamą poveikį paslaugų sektoriui. • Didžiausia įtaka bus jaučiama dėl pagerėjusių verslo sąlygų kitose • šalyse narėse, Lietuvos paslaugų teikėjams atsivers paslaugų • eksporto perspektyvos. • 2006 m. gegužės 29 d. įvykusiame posėdyje buvo pasiektas • susitarimas dėl patikslinto Paslaugų direktyvos projekto. Jis yra • žymiai pakoreguotas, nebeliko kilmės šalies principo, susiaurinta • Direktyvos taikymo apimtis, susilpnintos kitos Lietuvai palankios • nuostatos. Balsuojant dėl Paslaugų direktyvos Lietuva susilaikė. Laisvas paslaugų judėjimas ir Lietuva (3) • Laisvas paslaugų judėjimas ir Lietuva (3) • Ši Direktyva buvo priimta 2006 m. gruodžio 27 d. • Lietuvos Vyriausybė pritaria pagrindinėms Paslaugų direktyvos • nuostatoms ir remia spartų šio teisinio akto priėmimą. Tačiau • Lietuva siekia, kad Direktyvoje išliktų kilmės šalies principas • (leidžiantis paslaugų įmonėms laikinai teikti paslaugas kitose • valstybėse neįsteigus įmonės ir laikantis savo šalies reikalavimų) • bei pasisako už aiškius ES valstybių narių įsipareigojimus priimti • šią Direktyvą. Išvados (1) • Išvados (1) • Laisvas paslaugų judėjimas yra viena iš keturių laisvių, • sudarančių bendrosios rinkos pagrindą. • Galima išskirti laikinai ir nuolatos teikiamas paslaugas. • Paslaugos, skirtingai negu prekės, neturi materialaus pagrindo. • Paslaugų nematerialumą sąlygoja tai, kad vartotojas rinkdamasis • paslaugą negali jos apžiūrėti ar kitaip įvertinti. • Didžiausias postūmis liberalizuoti paslaugas – bendrosios • rinkos programos ir Suvestinio Europos akto įgyvendinimas. • Teikti profesines paslaugas palengvino abipusio aukštojo • mokslo diplomų ir profesinės kvalifikacijos pripažinimo sistema. • Išvados (2) • Išvados (2) • Nors paslaugų sfera tobulėjo, tačiau yra keletas kliūčių, kurios • trukdo laisvam paslaugų judėjimui. • Siekiant sukurti puikiai funkcionuojančią paslaugų vidaus • rinką ir užtikrinti laisvą paslaugų judėjimą šalyse narėse, buvo • sudaryta Paslaugų direktyva, tačiau Lietuva iš dalies jai nepritarė • ir balsuojant buvo vienintelė šalis, • kuri susilaikė. • Teigiama, kad Paslaugų direktyva • atvers Lietuvai naujų galimybių • Europoje. Literatūra • Junevičius A., Schäfer H. M. Europos Bendrijos bendrosios rinkos teisė. Kaunas, 2005. ISBN: 9955-665-44-0. • Vitkus G. Europos sąjunga. Enciklopedinis žinynas. Vilnius, 2002. ISBN: 9955-501-00-6. • Vėlyvis J. Euroverslas: asmenų, pasalugų, prekių ir kapitalo laisvas judėjimas. Vilnius, 2005. ISBN: 9955-497-80-7. • Paškevičius R. Laisvas prekių ir paslaugų judėjimas. Techninis prekių reglamentavimas. [Žiūrėta: 2007.05.03]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!