Europos Sąjungos vidaus rinka ir Lietuva

Lietuvoje šiuo metu viena pagrindiniu temų yra Europos Sąjunga (ES) ir Lietuvos integraciją į ją. Šiame darbe aptarsime Europoje vykstančius ekonominius integracijos procesus, jų priežastis ir (ypač) pasekmes. Medžiaga pristatoma pradedant bendrais ekonominės integracijos klausimais (kurie Lietuvoje dar gana mažai nagrinėjami), po to aptarsime ES, o galiausiai daug dėmesio skirsime Lietuvos integracijos į ES proceso apžvalgai ir įvertinimui.
Norint suprasti, kaip veikia Europos Sąjungos vidaus rinka ir ką narystė joje reiškia Lietuvos įmonėms bei ekonomikai, pirmiausia reikia išsiaiškinti keletą pagrindinių sąvokų.
Ekonominę integraciją bendrai galima apibrėžti kaip kliūčių tarptautinei prekybai, t.y. mainams tarp skirtingose šalyse esančio pardavėjo ir pirkėjo, šalinimą ir vykdomos ekonominės politikos skirtingose šalyse derinimą. Toliau pažengusi integracija apima ne tik kliūčių prekybai šalinimą, bet ir kliūčių žmonių judėjimui ar paslaugų teikimui panaikinimą.
Tokių kliūčių prekybai kaip importo muitai šalinimas vadinamas negatyvia integracija. Beje, dėl teigiamo tokių kliūčių prekybai šalinimo poveikio sutaria dauguma ekonomistų. Nors importo muitas yra suinteresuotos jais apsaugomos įmonės, tačiau jie visada yra žalingi apmokestinamų produktų vartotojams. Skirtingų valstybių ekonominės politikos derinimas, pavyzdžiui, produktų kokybės standartų vienodinimas ar tų pačių konkurencijos taisyklių nustatymas vadinamas pozityvia integracija. Tokio pobūdžio priemonės kelia daugiau diskusijų, kadangi jos tiesiogiai paliečia šalių vidaus ekonominės politikos taisykles, dažniausiai nusistovėjusias per ilgesnį laiką ir pagrįstas kompromisais tarp vyriausybės ir interesų grupių.
Pagrindinis ekonominės integracijos rezultatas – didėjanti prekyba, kapitalo ir žmonių judėjimas.
Valstybės šalina tarptautinės prekybos kliūtis ne tik daugiašalėse derybose, bet ir nuspręsdamos integruotis mažesnėmis grupėmis. Yra keletas pagrindinių regioninės integracijos formų.
„Sekliausia“ ir pasaulyje labiausiai paplitusi regioninės integracijos forma yra laisvosios prekybos erdvė (arba zona). Pagrindinis jos bruožas – muitų prekybai tarp grupėje dalyvaujančių valstybių šalinimas. Kartu kiekviena laisvosios prekybos zonos valstybė vykdo savarankišką prekybos politiką tai zonai nepriklausančių šalių atžvilgių. Pavyzdžiui, Lietuva yra sudariusi trišalę laisvosios prekybos sutartį su Latvija ir Estija. Prekyba tarp šių šalių vyksta netaikant importo muitų, tačiau kiekviena ši šalis vykdo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!