Laisvas žmogus antikos literatūroje

Romos politikas, oratorius ir filosofas Ciceronas yra pasakęs: „Geriau mirti, negu vergauti.“ Šiandien taip pat nedaug sutiktume žmonių, abejojančių, ar laisvė yra vertybė. Nors vienareikšmiškai apibrėžti laisvės sąvoką sunku, tačiau akivaizdu, kad laisvė gali būti varžoma. Tačiau žmogaus prigimčiai būdingas laisvės siekis, troškimas nusikratyti prievartos, todėl jis neišvengiamai priverstas maištauti ir išsikovoti savo laisvę. Todėl savo kalboje „Laisvas žmogus Antikos literatūroje“ atskleisiu kaip laisvė suvokiama graikų mituose.
Laisvas yra tas žmogus, kuris gina savo vertybes ir principus. Tik drąsus, ryžtingas žmogus geba apginti savo moralines nuostatas bei nepasiduoti kitų įtakai. Būtent tokia drąsi asmenybė vaizduojama Sofoklio dramoje „Antigonė“. Sofoklis, žymus graikų tragikas, gyvenęs Atėnuose, parašė apie šimtą dvidešimt tragedijų, himnų, tačiau mūsų dienas pasiekė tik septynios jo tragedijos. Viena iš jų, žinoma kaip tragedijų karalienė, yra drama “Antigonė”. Tragedijos herojė jau seniai yra virtusi laisvės simboliu šiuolaikinėje kultūroje. Kūrinyje pasakojama, kaip protagonistės brolis Eteoklis išvijo vyriausiąjį brolį Polineiką ir užėmė sostą. Surinkęs pagalbininkų armiją, Polineikas puolė miestą, tuomet tarpusavyje kovodami broliai vienas kitą nužudė. Jiems mirus karaliaus valdžia atiteko jų dėdei Kreontui. Karalius įsakė vieną brolį palaidoti su visomis apeigomis, o kitą brolį, puolusį miestą, palikti nelaidotą. Nelaimingas vyresnysis brolis turės net miręs kentėti. Žuvusių brolių sesuo Antigonė nutaria nepaisyti mirtimi grasinančio Kreonto draudimo ir pasiryžta palaidoti savo brolį. Taip susiduria priešingos, amžinai tarpusavyje kovojančios pusės – gėris ir blogis, meilė ir kerštas, papročiai ir įstatymas. Tragedijoje pavaizduotas itin narsus protagonistės poelgis. Visgi mergina pasipriešina ne tik įstatymui, bet ir vyrui, turinčiam aukščiausią valdžią. Netgi Antigonės sesuo Ismenė bando atkalbėti ją sakydama, jog „stoti į grumtynes su vyrais negi mums.“ Tačiau herojė įsitikinusi, jog valdovas, nepaistant to, jog jis vyras, negali uždrausti ginti savo šventos priedermės: laikytis nerašytų dievų įsakymų, palaidoti mirusį brolį ir leisti jo vėlei pasitraukti iš gyvųjų pasaulio. Jos svarbiausias principas: ,,Gimiau ne kad nekęsti, o mylėti.” Taigi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!