Laimės jausmas ir šypsena

Šiandien jau žinome labai daug apie tai, ką galėtume vadinti laime. Tik didžioji dalis šių žinių sunkiai pasiekia­ma, nes jos yra išsibarsčiusios begalėje mokslinių straipsnių, kurių daugelis sunkiai suvokiami, o kai kurie dar niekada neskelbti. Vienam laimė — ankstų rytą basomis bėgti per rasotą pievą, kitam — ant rankų paimti kūdikį. Retkarčiais laimės pojūtį gali sukelti ir viso to nebuvimas: dzenbudizmą praktikuo­jantis vienuolis patiria dvasinę palaimą grimzdamas į tuštumą. Visi siekiame patirti tą pojūtį, tačiau jis mus užklumpa tuomet, kai mažiausiai to tikimės — ir tik tam, kad dingtų vos spėjus apsidžiaugti. Vėl pritrūksta laiko atidžiau įsižiūrėti į laimę ir atrasti taisykles, pagal kurias ji žaidžia su mumis. Dar nė karto visų šių duomenų nebandyta apibendrinti ir aprašyti taip, kad bet kuris žmogus įstengtų suprasti ir jais pasinaudoti. Viena iš hipotezių kalba apie smegenų sritis, kuriose kyla malonūs pojūčiai: mūsų galvoje įtaisyti džiaugsmo, malonumo ir euforijos „jungikliai", vadinasi, turime kuo valdyti laimę. Taigi esame užprogramuoti teigia­miems jausmams. Tai tas pats, kaip ir gimstant atsinešamas gebėjimas kalbėti.
P. Ekmanas, jaunasis mokslininkas, sukūrė ištisą sistemą jausmų apraiškoms versti skaičiais ir lentelėmis. Kiekvieną grimasą jis išskaidė į smulkiausias sudedamąsias dalis. Mimiką kuria keturiasde­šimt du žmogaus veido raumenys. P. Ekmanas kiekvienam jų virpte­lėjimui priskyrė po skaičių. Pavyzdžiui, devyni reiškė nosies raukimą, penkiolika — lūpų suspaudimą. Dabar mokslininkas galėjo modeliuoti kompiuteriu labiausiai neįtikėtinas grimasas. Taip jis atrado devyniolika skirtingų šypsenos atmainų. Iš jų aštuoniolika yra nenuoširdžios, bet, nepaisant to, be galo naudingos. Jos tampa kauke, kai nenorime, kad kiti sužinotų tiesą apie mūsų jaus­mus. Egzistuoja šypsena, kuria įskaudinti pikto pokšto bandome rodyti mandagumą; šypsena, už kurios glūdi baimė; geranoriška veido išraiš­ka, kuria reaguojame į ne itin malonų dalyką. Kiekvieną kartą sujuda didysis skruosto raumuo, einantis nuo skruostikaulio iki viršutinės lūpos ir keliantis aukštyn burnos kampus. Jei šypsena netikra, kiekvienąkart dar pasidarbuoja vis kitos veido rau­menų grupės....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!