Bendravimo psichologija - dalyko konspektas

įvairius bendravimo proceso mechanizmus, aspektus ir niuansus.
informacija tarp mažiausiai dviejų dalyvių, kurie vienu metu yra ir informacijos siuntėjai, ir gavėjai,
savo veiksmais darantys įtaką vienas kitam.
Trumpa istorinė bendravimo psichologijos apžvalga
Kaip atskira mokslo šaka bendravimo psichologija išsikristalizavo 1960 metais. Iki to laiko vykdyti
atskirų tyrėjų darbai tam tikrose bendravimo psichologijos srityse. Ankstyvaisiais XX a. metais –
G.Simmel stebėjimai apie tarpasmeninę komunikaciją (išskiriami terminai “socialinių santykių tipai”,
“diados”, “tarpusavio sąveikos ritualai” ir pan.). 1920-1930 metais – socialinių santykių tyrimai
darbinėje aplinkoje, bendravimo kaip paramos teikimo analizė; tyrimai apie grupinę dinamiką,
sociometriniai tyrimai, vaikų bendravimo tyrimai (kooperacija ir dominavimas). 1940-1950 metais –
ypatingas domėjimasis nežodiniu bendravimu. 1960-1980 metais – bendravimo psichologijos
sužydėjimo metai žmogaus teisių judėjimų dėka. Didelis dėmesys skirtas tarpasmeninio bendravimo
mokymams (jautrumo ugdymo, sąmoningumo sau grupės), tarpasmeninio bendravimo įgūdžių
tarpasmeniniuose santykiuose mokymams. Suformuluojami terminai santykiai ir pranešimas. 1990
metais – šios psichologijos mokslo srities kokybės kėlimas. Domimasi ką mes žinom ir kaip mes apie
tai sužinom (kokybiniai ir kiekybiniai, mikro ir makro tyrimai). Bendravimo psichologijos tyrimų
laukas tampa vienu metu ir platesnis, ir siauresnis. Naujos temos analizuojamos įvairiuose kontekstuose
– sveikatos, darbinėje aplinkoje, skirtingose kultūrose ir pan. Atsinaujina klausimas apie teorinio
mąstymo svarbą bendravimo psichologijoje. Debatai apie tai ar ši sritis turi teorijų ir ar jos yra
vertingos. Kuriamos ir naujos teorijos. Ateitis – technologijų, kultūrų, biologijos ir pritaikomumo
tyrimai.
Bendravimo psichologijos tyrimų sritys
Bendravimo procesas: jo analizė gana sudėtinga, nes konkretaus bendravimo akto/momento
fiksavimas jau sustabdo bendravimo procesą. Taigi bendravimo proceso tyrimai turi įvertinti gausybę
laiko ypatumų: tiek iš klausytojo, tiek iš kalbėtojo pusės būtina žinoti kaip dažnai elgesys pasireiškia
konkrečiu laikotarpiu, kokiu eiliškumu elgesys pasireiškia, kiek ilgai jis trunka, kai pasireiškia, ritmas,
trukmė kitų elgesio formų, pasireiškiančių kartu su stebimu elgesiu. Visi šie aspektai gali išlikti ir būti
analizuojami keturiais lygiais: tam tikrame konkrečiame elgesio pasireiškime, tam tikro pokalbio metu,
tam tikruose santykiuose, tam tikrame gyvenimo periode. Taip pat svarbu suvokti kaip iš elgesio
atskirti vystymosi fazes, būdingas daugeliui patirčių – pvz.: siekiant tikslo pirmą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!