Labdaros organizacijos ikikarinėje Lietuvoje

Socialinės problemos lydi žmogų nuo pat pasaulio pradžios. Problemų pobūdis keičiasi, įgauna skirtingas formas ir įvairiais būdais veikia žmogaus egzistenciją. Galbūt patys ryškiausi sunkumai žmogaus kelyje yra vargas ir skurdas bei jų pasekmės, kurie dažnai sunaikina žmogų įvairiuose jo egzistencijos tarpsniuose. Vargas, skurdas, nepriteklius yra lengviausiai pastebimi, sukelia gailestį, susirūpinimą, norą padėti. Todėl nenuostabu, kad visuomenė įvairiose sferose stengėsi ir stengiasi rūpintis vargstančiais. Būdai ir priemonės buvo įvairūs, atsižvelgiant į gyvenimo sąlygas ir galimybes: per pavienius žmones ir šeimas, per labdaros organizacijas, vienuolynus, bažnyčias, valstybės ir kitokias institucijas. Visi tikriausiai girdėjime apie labdaringas organizacijas, vienuolių gerus darbus įvairiose srityse, bažnyčių šalpą vargstantiems parapijiečiams ir t.t. Gerumas neperkamas ir neparduodamas. Jis, kaip šilti ir švelnūs saulės spinduliai, sklinda iš dorų žmonių širdžių.
Socialinė globa – senas reikškinys, ypatingai išsiplėtęs įsigaliojus krikščionybei. Jos mokyme aukštai iškeliama žmogaus asmenybė ir žmogaus meilės dėsnis padaromas pagrindiniu naujojo mokslo dėsniu. Socialinė globa, besikuriant valstybėms, buvo stichiška; - tai kaimyno pagalba kaimynui, gyvenant bendruomenėje, bendrai dirbant ir ginantis nuo priešų.
Pasaulyje Naujaisais amžiais buvo siekiama sukurti valstybes įstatymais nustatytą labdarystę. Socialiniams sunkumamams įveikti darėsi būtina panaudoti visuomenės priemones – būrimąsi į draugijas, būrelius. Senoji globa tenkinosi paprastai invalidų ir ligonių priežiūra jų aprūpinimu. Laikui bėgant , globojimo reikalai plėtėsi, globos organizacija darėsi platesnė. Ypatingai XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje išaugus pramonei ir prekybai, o su jomis ir miestams, nepaprastai padidėjus gyventojų skaičiui ir pasikeitus gyvenimo būdui, pakito ir žmogaus socialinė globa. Globos dažnai pasidarė reikalingos ir kūnui, ir dvasia stipriems žmonėms. O šalia senelių ir ligonių namų atsirado našlaičių, kurčių, nebylių, psichinių ligonių ir kitų prieglaudų.
Kaip buvo elgiamasi su našlaičiais, paliegėliais ir karšinčiais pagoniškoje Lietuvoje, tikslių duomenų neturime. Pagal Petrą Dusburgietį, prūsai niekam neleisdavo elgetauti. Pirmoji prieglauda Lietuvoje įsteigta 1518 m., jau 1792 m. jos teritorijoje veikė jau 194 prieglaudos. Pirmųjų prieglaudų atsiradimą Lietuvoje skatino krikščionybės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!