Kūrinio apibrėžtis Aristotelio Poetikoje

Aristotelis – antikinio pasaulio mąstytojas, gyvenęs 384-322 m. pr. m . e. Jo filosofinė reikšmė itin ilgaamžė. Pirmoji (išlikusioji) Aristotelio Poetikos dalis skirta bendriesiems estetikos klausimams ir tragedijos bei epo analizei. Neišlikusioje dalyje buvo aptariama komedija ir satyrinė poezija. Šis traktatas pirmąkart lietuvių kalba paskelbtas 1959 m. Na, o dabartinis Poetikos vertimas redaguotas doc. Eugenijos Ulčinaitės. Taigi, šiame pranešime pakalbėsiu apie poezijos kūrinius ir jiems būdingus bruožus.
Aristotelis poeziją supranta kaip grožinę literatūrą. Poezijos kūrinys pasakoja apie tai, kas tūrėtų būti, o ne apie tai, kas įvyko, nes priešingu atveju, tai būtu ne poezijos kūrinys, o istorijos veikalas. Poezijos kūriniai geriau atskleidžia bendrus dalykus, jie filosofiškesni ir kilnesni. Aristotelis savo Poetikoje kaip tik ir kalba apie poeziją, nagrinėja jos bruožus jos tipus ir pan. Taigi, jis išskiria epinį ir tragišką kūrinį, taip pat komediją ir ditirambą, ir jie visi, pasak jo, priklauso imitaciniam menui. Šios keturios kūrinių apibrėžtys viena nuo kitos skiriasi trimis atžvilgiais – imituoja skirtingus dalykus, skirtingomis priemonėmis arba skirtingu būdu. Visi jie imituoja ritmu, žodžiu ir harmonija. Savo Poetikoje Aristotelis plačiau kalba apie tragediją ir epą, todėl pamėginsiu atskleisti, kaip jis apibrėžia būtent šiuos kūrinius.
Taigi, priešingai nuo komedijos, kuri yra traktuojama kaip primityvi kūrybos rūšis, vaizduojanti blogus žmones, tragedija imituoja geresnius už šiandieninius žmones. Imitavimo būdai yra du: pasakojant, arba parodant visus veikėjus aktyviai veikiančius. Rimtų poetų kūriniai imituoja kilnius veiksmus ir žmones. Šis žanras dar buvo vadintas herojine poezija. Ir komedijos ir tragedijos kūrinio užuomazga yra improvizacija. Aristotelis tragedijos sąvoką apibrėžia taip: „ tai toks meno kūrinys, kuris imituoja užbaigtą ir svarbų tam tikros apimties veiksmą, aprašytą dailia kalba, skirtinga kiekvienoje kūrinio dalyje“. Veikėjai tragediją vaidina, o ne pasakoja. Tragedijos tikslas – sujaudinti žiūrovą ar skaitytoją. Kiekviena tragedija susideda iš užuomazgos ir atomazgos. Tragedijoje išskiriamos 6 dalys – fabula, charakteriai, mąstymas, kalba, muzikinė kompozicija ir scenos reikmenys....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!