Kūribiškumas mūsų aplinkoje

Kūrybiškumas – tai ne tik gebėjimas priimti sprendimus, bet ir spręsti problemas. Problema gali turėti daug sprendinių, tačiau kūrybišku sprendimu laikomas tik tas, kuris visiškai išsprendžia problemą, nesukelia neigiamų padarinių, jam nereikia didelių materialinių ar finansinių sąnaudų, tad yra tikslingas bei originalus. Kūrybiškumas yra strateginio mąstymo elementas. Kūrybiškumą galima apibrėžti kaip kūrybines pastangas, pasireiškiančias žmogiškojoje veikloje ir mąstyme ir tuo pačiu reiškiančias naujumą ir originalumą, o antra vertus, leidžiančias priimti tikslingą ir išskirtinį sprendimą.
Kūryba, efektyvus problemų sprendimas įvairiais kūrybinio mąstymo metodais, kūrybiškumo ugdymas neabejotinai yra aktualūs šiandieniniame poindustriniame, žinių ir informacijos amžiuje. Kūrybinga asmenybė yra didelė vertybė ne tik meno, mokslo ar technikos srityje, bet ir versle, švietime, vadyboje, politikoje bei kitur. Gebėjimas rasti kūrybiškus sprendimus, mokėjimas prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių sąlygų būtini sparčiai besivystančioje visuomenėje. Didėjanti konkurencija pasaulyje, senkantys žemės resursai, pasikartojančios ekonominės krizės, didėjančios ekologinės ir kitos problemos kelia dabartinei kartai vis sunkesnius iššūkius. „Kūrybiškumas yra inovacijų variklis ir lemiamas asmeninių, profesinių, verslo, socialinių gebėjimų faktorius bei visos įmonių visuomenės gerovės veiksnys“, – teigiama Europos kūrybos ir inovacijų tinklalapyje (European Year of Creativity and Innovation 2009).
Šiuolaikiniai vadovai, atrinkdami darbuotojus, daug dėmesio skiria ne tik būsimo darbuotojo ambicingumui, jo gyvenimo aprašymui, bet ir kūrybiniams gebėjimams išsiaiškinti. Akivaizdu, kad veiklos sėkmę daug lemia ne tik žinios ar patirtis, bet ir gebėjimas lanksčiai prisitaikyti ir sėkmingai veikti įvairiose situacijose, priimti drąsius, kūrybingus, bet kartu ir įvairiapusiškai apgalvotus sprendimus. Darbo pokalbiuose išpopuliarėjo užduotys kuriose kurybiški sprendimai geriau vertinami, nei pasiremtais faktais. Savo knygoje „Kūrybos aktas“ A. Koestler (1964) kūrybiškas asmenybes charakterizuoja kaip turinčias daugiapusį kūrybinį potencialą. Autoriaus teigimu tikras genijus – tai protas su didele galia, kuri atsitiktinai nukreipiama viena kryptimi, pasirengusi bet kokiai veiklai, tačiau aplinkybių dėka pasirinkusi vienintelę kryptį. A. Koestler daro prielaidą, kad didžiųjų mokslininkų ar menininkų kūrybiškumas yra lyg tam tikra energijos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!