Kultūros paveldo apsauga ir tvarkymas

• Xva. Popiežizus Povilo II ir Siksto IV išleistos bulės ginančios kultūros paveldą.
• Pasirodo traktatai apie architektūrą ir meną(L. Da Vinčis), kuriuose ne tik analizuojama meninė vertė, bet ir istorinė reikšmė.
• Prasideda restauravimo darbai(Romos koliziejaus konservavimas XVIa).
• 1572 Anglijoje paskelbta paminklų apsaugos chartija. Tai pirmasis dokumentas, kuriame buvo apibrėžta paveldo vertė ir konstatuota jų saugojimo reikšmė.
• XVIa Europoje pradeda bręsti paveldosauga(nuo Italijos, prancūzijos iki anglijos).
• XVIIa. Paveldosauga plečiasi Rusijoje. Kitos šalys, kuriose nėra antikinio paveldo įdėmiai žiūri į viduramžių paveldą ir pradeda restauruoti gotikines bažnyčias.
• XVIIIa. Plečiasi paveldo vertingų objektų restauracija, tačiau XVIIIa. Pasižymėjo dar viena permaina, į paveldosaugą įsijungia archeologija.
2. Kūrėsi archeologijos draugijos.
3. Lūžis prasidėjo Europoje XVIIIa pab.
• XVIIIa. Pab. Prasidedavisuomeninis architektūros paminklų vertinimas. Kreipiamas dėmesys į bažnyčias, dvarus, rūmus. Tada pradedama vartoti žodis PAVELDAS. Luvre atidaromas dailės muziejus.
• Romantizme XIXa. Hugo, Skotas, karamzinas ir kt. kurie savo darbais formavo istorinę savimonę(tikslas:istoriją reikia šlovinti.) Masiška pilių Reino slėnyje restauracija. Kiolno, Milano katedrų restauracija. Visuotinis romantizmo autorių darbai privedė prie profesanaliosios paveldosaugos formavimo.
• ,,Stilistinio‘‘ restauravimo kryptys pasireiškia: 1. Siekimu viską atkurti. 2. Laisvai naudoti analogus. 3. Dėl vieningo stiliaus atsisakyti ankstesnių epochų elementų, panaudojo XIXa. Restauravimo principus. Pvz. Trakų pilis atkūrimas turi analogų. Romantizmo architektai - restauratoriai teigė, kad restauruojant objektus, labai svarbūs tyrimai, restauravimas turi turėti mokslinį pagrindą. Bet jei jo nėra galima daryti analogus. Reikia stengtis atkurti pirminę pastato architektūrą ir paskirtį.
• 1830m. Prancūzijoje įsteigiama istorijos paminklų generalinė inspekcija, kuri kontroliuoja paminklų tvarkymą ir atstaymą.
• XIXa. II pusė. Violė le Diuka jis laikomas brandžiausiu pamonklotvarkininkų, teoretiku, mokslininku. Jis iškėlė restauracijos metodikos reikšmę, mokslinių tyrimų svarbą, ir labai svarbi jo tezė: RESTAURUOJANT GERIAU SUSILAIKYTI, NEI VEIKTI JAI DVEJOJANT. XIXa. Paveldosaugos mintis bręsta, bet neišeina iš nacionalinių ribų. Jis nėra Europinis procesas.
• Xxa. Pr. Pradedami skirstyti paminklai į grupes.
• 1924m. Italas Džovanonis paminklotvarkos darbus suskirstė į 5 rūšis. Konservavimą, remontą-restauravimą,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!