Kryžiaus karų pasislinkimas į Pabaltį. Vokiečių ordinų ir lietuvių karinė organizacija. Kryžiaus karų pabaiga Pabaltyje

KRYŽIAUS KARŲ PASISLINKIMAS Į PABALTIJĮ. VOKIEČIŲ ORDINŲ IR LIETUVIŲ KARINĖ ORGANIZACIJA. KRYŽIAUS KARŲ PABAIGA PABALTIJY.
Musulmonų ekspansija į Europą buvo užkirsta XI a. Visa Ispanija kartu su prancūzų ir kitų Europos riterių pagalba, petys į petį kovojo prieš kitatikius. Ši pergalė buvo itin svarbi nulėmusi tolesnę istorijos raidą. Išaugo Vakarų Europos feodalinių valstybių galia, ryškiau didėjo miestų vaidmuo šalies ekonominiame ir politiniame gyvenime. Valstiečiai ir miestiečiai vis aršiau kovojo už savo teises prieš feodalų nepasotinamą godumą turtams ir valdžiai. Labai sustiprėjo riterijos luomo vaidmuo bei įsitvirtino katalikų tikėjimas.
Kylant Vakarų Europos šalių gerovei, vis opesnė tema tapo žemės stygius. Feodalai, riteriai, valstiečiai, miestiečiai troško pagal savo poreikius pagerinti padėtį: vieni norėjo žemės sklypo, kiti kovinę jėgą pademonstruoti ar labai praturtėti, ar netgi turėti savo valstybę.
Bažnyčios hierarchai visada laikėsi nuostatos, kad karas yra antikrikščioniškas, o priešo nužudymas mūšyje ar ginantis, buvo nuodėmė, kurią galėjo išpirkti tik atgaila. Visa tai matydami bažnyčios aukščiausieji vadovai pakeitė savo nuostatas, sumanė kaip nukreipti šią jėgą kovai prieš kitatikius. Ir 1095 metais Klermonte popiežius Urbonas II kvietė krikščionius į šventąjį karą, kurio metu buvo galima gauti nuodėmių atleidimą.
Kryžiaus karų metu susikūrė kariniai ordinai, kurių žymiausi buvo Tamplierių, Jonaitų ir Vokiečių ordinai, iš kurių paskutinis ordinas jau XIII a. pradžioje pradėjo kelti pavojų besiformuojančioms pagoniškoms baltų gentims.
Darbo tikslas: Išanalizuoti bei apžvelgti kryžiaus karų istorinę raidą Pabaltijy.
Kad sėkmingai būtų įvykdytas darbo tikslas, tam bus keliami trys uždaviniai.
Darbo uždaviniai:
1. Aptrati Kryžiaus karų pasislinkimo į Pabaltąjį priežastis.
2. Išsiaiškinti bei apžvelgti vokiečių ordinų ir lietuvių karines organizacijas.
3. Aptarti kryžiaus karų eigą ir pabaigą Pabaltyje.
2. KRYŽIAUS ŽYGIŲ PASISLINKIMO Į PABALTIJĮ RAIDA
Vieni pirmųjų ir ryškiausių krikščionybės nešėjų į mūsų baltų žemes buvo Prahos vyskupas Adalbertas, kuris jau 997 m. bandė supažindinti prūsus su krikščionių religija. Deja, Elbinge arba Semboje ši ryški asmenybė buvo nužudyta. Kitas mūsų kraštui žinomas ir svarbus asmuo - vokiečių vienuolis Brunonas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!