Kristijono Donelaičio poemos "Metai" analizė

K.Donelaitis- lietuvių grožinės literatūros pradininkas, gyvenęs XIII a., Mažojoje Lietuvoje. Donelaitis buvo kūrėjas, puikiai pažinęs valstiečių gyvenimą, nes jis buvo pastorius, o pastoriai turi mokyti valstiečius, tad susipažįsta ir su buitimi. Kristijonas Donelaitis į lietuvių kalbą vertė giesmes, parengė mokomąją knygelę, o giesmėse atsispindi žmonių gyvenimas. Jis taip pat parašė poemą“ Metai“, kurioje vaizduojamas būrų gyvenimas.
XVIII a. Mažoji Lietuva priklauso Vokietijos imperijai būdinga tautinė diskriminacija- norėta tautą priartinti prie vokiečių kultūros.
• Prūsijoje paplitęs pietizmas- protestantiškas judėjimas, akcentuojantis darbštumą, dorumą kaip tikėjimo pagrindą.
• Pietistai rūpinosi švietimu, lietuviška raštija. Ryškūs Biblijos ženklai.
• Antika- parašyta hegzametru.
• Barokas- Drastiški vulgarūs posakiai, cikliškumas
• Klasicizmas- 4 metų laikai
• Švietimo- Keliamas lietuvybės klausimas, autorius nori patarti, paaiškinti.
Kompozicija:
4 metų laikai pasirinkti, nes taip galima geriau pavaizduoti būrų kasdienybę, gyvenimo aspektus, nes gyvenimas sukasi ratu.
Turinys:
„Pavasario linksmybės“
Poemos „Metai“ pirma dalis „Pavasario linksmybės“ pradedama bundančios gamtos aprašymu. Pirmiausia iš gilaus žiemos miego bunda augalija: žolelės, krūmai, šilai. Vėliau iš žiemos miego keliasi gyvūnai: žiurkės, šeškai, bitės, vorai, meškos, vilkai. Iš šiltųjų kraštų grįžta gandrai. Grįžę randa suniokotą lizdą, todėl jį pirmiausia susitvarko, o tik baigę darbą skrenda ieškoti maisto. Epizodo pabaigoje pasakotojas žmonėms primena, kad ir mes turėtume mokytis iš paukščių darbštumo. Daug dėmesio pirmoje metų dalyje skiriama ir lakštingalai, kuri savo balsu šlovina Dievą, yra kukli. Lakštingalos paveikslu atskleidžiama, koks turėtų būti doras krikščionis. Vėliau pasakotojas leidžia prabilti žmogui. Pirmiausia prabyla būras Lauras, jis smerkia Milkų, kuris išpuiko. Po to kalba Pričkus, jis sako, kad visi vaikai gimsta vienodi, nepriklausomai nuo socialinio sluoksnio, apmąsto, kiek daug kvailysčių pridaro jaunas žmogus, teigia, jog išmintis ateina su amžiumi. Be to, Pričkus primena, jog nereikia gėdytis būriškos prigimties, nes tik dirbdamas žmogus gali išgyventi (taip paskirta Dievo). Taip pat jis kalba ir apie tai, kad žmonės kenčia dėl Adomo ir Ievos padarytos nuodėmės. Blėkiui padejavus, jog nebeliko maisto atsargų, Pričkus ragina jį eiti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!