Kristijono Donelaičio gyvenimas ir kūryba (konspektas)

Kristijono Donelaičio gyvenimas ir kūryba

Kristijonas Donelaitis tai XVIII a. vienas savičiausių Europos poetų, lietuvių literatūros klasikas, liuteronų kunigas, Tolminkiemio klebonas. Jis gimė 1714 metais ir mirė 1780 metais.

1736 m. baigęs mokyklą, Donelaitis tais pačiais metais įstojo į Karaliaučiaus universitetą, kuriame iki 1740 m. studijavo teologiją. Taip pat K. Donelaitis mokėsi ir kalbų: lotynų, graikų, hebrajų (senovės žydų), prancūzų. Per retorikos (iškalbos) pamokas gilino antikinės literatūros žinias, susipažino su vokiečių autorių kūryba. Baigęs studijas, Donelaitis buvo paskirtas kantoriumi – choro vadovu, vargonininku ir giedojimo mokytoju – į Stalupėnų pradžios mokyklą.

Stalupėnuose įvyko lemtingas gyvenimo momentas – jis susipažino su būsima žmona Anna Regina, su kuria susituokė 1744 m. Prieš išvykdamas į Tolminkiemį, Kristijonas Donelaitis buvo įšventintas į kunigus. K. Donelaitis Dievo žodį vis tiek skelbdavo dviem kalbom: priešpiet – vokiečių, popiet – lietuvių. Poetui dirbant Tolminkiemyje buvo perstatyta bažnyčia ir klebonija, pastatyta nauja mokykla. Taip pat poetas iš savo santaupų pastatė klebonų našlių namus, kuriuose po Kristijono Donelaičio mirties apsigyveno jo žmona.

Kristijonas Donelaitis buvo temperamentingas, jautraus charakterio, aukštos moralės žmogus. Ryškus K. Donelaičio asmenybės bruožas — nusistatymas prieš nuožmius ponus. Jis mėgo kartoti seną trieilį lotynų kalba: Laiminga parapija, kur nėra karaliaus kelio/Laimingesnė ta, kur nėra karaliaus dvaro/Laimingiausia toji, kur nėra jokio pono.

Donelaičio tekstuose „Lietuva“ yra teritorija, kurioje gyvena lietuviškai kalbantieji, bet ji visų pirma yra lietuviškai kalbanti Prūsijos Karalystės dalis - Mažoji (kitaip Prūsijos) Lietuva. Donelaitis pats save vadina „lietuvninku“, jis jaučiasi lietuvininkų bendrijos nariu.

Kristijono Donelaičio artumas paprastam žmogui meniškai išreikštas jo kūryboje. Daugiausia Kristijono Donelaičio kūrybos svarbiausių bruožų atsiskleidžia jo viename geriausiai žinomų kūrinių – didaktinėje poemoje „Metai“. Metai - tai epinė poema apie keturis metų laikus. Daugiausia dėmesio joje skiriama gamtos aprašymams, XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos valstiečių baudžiauninkų, poemoje vadinamų būrais, darbų, papročių pavaizdavimu, kalbama apie būrų santykius su ponais, lietuvių su kitataučiais.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!