Kristijono Donelaičio kūryba

Kristijonas Donelaitis laikomas Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininku, lietuvių literatūros klasiku. Laisvalaikiu rašė eiles lietuvių ir vokiečių kalba, komponavo muziką, dirbo barometrus, muzikos instrumentus, optinius prietaisus. Pirmieji du poeto gyvenimo Tolminkiemyje dešimtmečiai buvo nepalankūs jo kūrybiniam darbui. Atsidėti kūrybai trukdė įtempti santykiai su vietos valdžia; jį slėgė tautiškai mišrios parapijos administravimas, klebonijos ūkio reikalai. Kliudė ir Septynerių metų karas (1756–1763), kuris 1756 m. tiesiogiai palietė Tolminkiemį.
Rankraščiais ir nuorašais išlikusią Kristijono Donelaičio grožinę kūrybą sudaro pasakėčios, ankstyvieji poemos fragmentai, poema „Metai“ ir eilėraščiai vokiečių kalba. Tradiciškai Donelaičio kūrybinis palikimas pristatomas nuo 6 pasakėčių – „Lapės ir gandro česnis“, „Rudikis jomarkininks“, „Šuo Didgalvis“, „Pasaka apie šūdvabalį“, „Vilks provininks“ ir „Aužuols gyrpelnys“. Sutartinai manoma, kad pasakėčios pradėtos rašyti apie 1750 m. Tai pirmieji originalūs šio žanro kūriniai lietuvių literatūroje. Be ezopinių, K. Donelaitis naudojo tautosakinius ir originalius siužetus; pasakėčioms būdinga emocingumas, ilgi moralai. Esama išlikusių ankstyvųjų „Metų“ fragmentų – „Pričkaus pasaka apie lietuvišką svodbą“ ir „Tęsinys“, kurie vėliau buvo įtraukti į poemos dalis. Poema „Metai“ rašyta apie 1765–1775 m. Ją sudaro 4 dalys – „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“ , „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“. Taip pat yra išlikę 3 eilėraščiai vokiečių kalba. Be šios grožinės Donelaičio kūrybos, dar yra išlikę ir kitų jo raštų: iš vokiečių kalbos versta Brošiūra apie separacijos naudą, 2 laiškai – lietuviškas ir vokiškas (1777); rankraštinės autobiografinio pobūdžio „Žinios“ vokiečių kalba. Yra žinių, kad Donelaitis rašęs ar vertęs į lietuvių kalbą giesmių.
Po poeto mirties išlikusius jo rankraščius žmona perdavė kaimyninės Valtarkiemio (dabar Olchovatka) parapijos kunigui Johannui Gottfriedui Jordanui. Vėliau dalis Jordano turėtų rankraščių („Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Tęsinys“ ir du laiškai) pateko Karaliaučiaus universiteto profesoriui Martynui Liudvikui Rėzai, kita dalis buvo žuvusi napoleoninių karų metu. Rėza pirmasis ir paskelbė Donelaičio kūrybą. Paskui Rėza pas save turėtuosius Jordano rankraščius perdavė Karaliaučiaus slaptajam archyvui. Visi išlikę Donelaičio rankraščiai Lietuvių literatūros...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!