Kristijonas Donelaitis “Metai" interpretacija

( gamtos atgimimo – pavasario, vasaros – brandos sunykimo veiksmas – ruduo) poemoje sutapatintas su pagrindiniais žmogaus gyvenimo tarpsniais ( gimimas, branda, mirtis) . Toks žmogaus ir gamtos vienovės supratimas būdingas renesanso kultūrai, palikusiai pėdsaku lietuvių raštuose (religiniuose, pasaulėtiškose).
Liaudies kalendorius – tai ilgaamžės žmonių patirties ir stebėjimo rezultatas, fiksuoja viena po kito einančias darbų laukuose ir namuose datas bei su jomis susijusias šventes. Vadinamos krikščioniškais vardais šventės orientavo žemdirbį kada imtis vienokių ar kitokių darbų. Palaikė atitinkamus kaimo bendruomenės santykius. K . Donelaičio būrai taip pat susiję su tuo žemdirbio kalendoriumi.
Žemdirbio kalendoriaus datos pirmiausia priklausė nuo saulės, kurios poveikis žemei apsprendė pastovią metų kaitą, o metų laikuose atitinkamus žmonių darbus , bei šventes.
“Metai” prasideda pavasariu , visa būrų gyvenimo ir darbų pradžia. Pirmuose eilutėse užsimenama apie saulutę, kuri “atkopdama budino svietą”. Tuo nusakomas visuotinis lietuvių liaudies požiūris į šį dangaus šviesulį, kuris ligi vidurvasario tarsi kopia aukštyn, o poto pradeda žemėti. Kildama saulė skatina audti žolę, pražysti žemę.
Poetiški vaizdai primena lietuvių liaudies Jurginių dainas, kuriuose ne tik saulė, o ir šv. Jurgis vaizduojamas kaip augmenijos atgimimo skatintojas. Šv. Jurgis yra ir žemės naktų saugotojas. “Jurgi, geras vakaras” – raginama dainoje atrakinti žemę ir išleisti žolę.
Poemoje vasara pargrįžta tada , kai saulė paliauja kilti aukštyn ir sustoja aukščiausiame savo taške.
Saulės ėjimas per dangų sutinkamas Joninių dainoje “Eina saulelė aplinkui dangų “.
Rudenį pradeda saulės vaizdu. Primindamas saulės vaizdu , kaip ji skuba vakarop nusileisti ir kaip dabar nuo visų “savo spindulius slepia”.
Taigi ,saulės kelias dangumi diktuoja metų kaitą , žmogaus vietą atskirais metų laikais, darbus ir jų atlikimo terminus.
“Pavasario linksmybėse” neminimos konkrečios šventės (aiškiai nupieštas gandro paveikslas ) . Atgimstančios gamtos fone su užuominomis į žmogaus gyvenimą siejasi šventė, švęsta kovo 25 d. Rytų Prūsijoje. Ji vadinama “Gandrinėmis”, o Lietuvoje – “ Blovieščiais”. Tikėta , kad tada...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!