Interpretacija Kristijonas Donelaitis “METAI”, "Rudens gėrybės"

Kristijonas Donelaitis yra grožinės lietuvių literatūros pradininkas. Jo kūryba nėra gausi. Rašytojas parašė šešias pasakėčias ir epinę poemą “ Metai ”. Tai poema apie keturis metų laikus. Joje rašoma apie būrų darbus, kasdienį gyvenimą, rūpesčius, jų kuklias linksmybes kiekvienu metų laiku. Poemoje yra labai daug gamtos vaizdų.
Kūrinys sudarytas iš keturių dalių, atitinkančių skirtingus metų laikus – “Pavasario linksmybės”, “Vasaros darbai”, “ Rudens gėrybės ” ir “ Žiemos rūpesčiai ”. Kiekvienoje dalyje yra nagrinėjama skirtingai, kiekvienam metų laikui būdingi slegiantys rūpesčiai apie nesaldų būrų gyvenimą ir jų didelius darbus.
Gamtoje po pavasario ateina vasara, po to – ruduo, žiema, o paskui vėl tas pats kartojasi iš naujo, kaip žmogus ir augalas, gimsta, subręsta, duoda vaisių ir numiršta.
Duotas tekstas yra iš poemos “Metai” dalies “ Rudens gėrybės ”. Ruduo yra derliaus užbaigimo laikas, kai visi valstiečiai ruošias šaltai žiemai ir renka įvairias gėrybes žiemai.
Kūrinyje tikroviškumo įspūdis persipynęs su mitiškumu – rūsčiojo Dievo egzistavimas visoje gamtinėje aplinkoje visas valstiečių dievo baimingumas kuria akivaizdžią hierakciją. Toks motyvas artimas klasicistinei literatūrai.
Kristijono Donelaičio poema priklauso literatūrinei epochai. “Metai“ stiliuje, pomėgyje yra vartoti grubius posakius, vulgarius žodžius. Klasicizmą galima siekti keturių metų...

Daugiau informacijos...