Kristijonas Donelaitis - kontekstai, temos

Kristijonas Donelaitis – XVIII a. vidurio rašytojas, lietuvių grožinės literatūros pradininkas. Jis gimė ir gyveno Mažojoje Lietuvoje, todėl ir didaktinėje (pamokomojoje) poemoje „Metai“ vaizdavo Mažosios Lietuvos gyventojus. Rašytojas priklausė pietistų judėjimui (religinis judėjimas, aukštinantis žmogaus dorybes ir smerkiantis ydas). Šio judėjimo idėjos ryškios ir poemoje „Metai“, kada giriami „viežlybieji“ būrai ir smerkiami „nenaudėliai“. Poema „Metai“ tai pasakojimas apie Mažosios Lietuvos baudžiauninkų, būrų gyvenimą visais „Metų“ laikais: apie darbus, rūpesčius, džiaugsmus ir linksmybes. Poemą sudaro 4 dalys: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“, „Žiemos rūpesčiai“. Veiksmas vyksta Vyžlaukio valsčiuje (keletas kaimų).
K. Donelaitis rūpinosi kitais, todėl perstatė bažnyčią, kleboniją, pastatė naują mokyklą ir savo lėšomis klebonų našlių namus.
Pačiam Donelaičiui buvo svarbi gamta, todėl jis prižiūrėjo savo sodą.
Jo didaktinė poema „Metai“ yra toks universalus ir reikšmingas kūrinys sociumui, kad net yra įrašytas į Europos literatūros šedevrų sąrašą.
Didelį dėmesį Donelaitis poemoje skiria gamtai. Gamta senovės žemdirbiui yra magiška, nuolat atsinaujinanti gyvybės galia, kuri egzistuoja kaip amžinas laiko ratas, pereinantis 4 ciklus. Pavasarį gamta tartum prabunda iš miego, prisikelia iš mirusiųjų, vasarą yra gamtos darbų metas, kuriuose būtinai turi dalyvauti ir žmogus, rudenį žemė dosniai atsilygina visiems ja dirbusiems, o žiemą jai reikia poilsio, miego. Pasibaigus žiemai viskas prasideda iš naujo – toks gamtos dėsnis. Metų laikus Donelaitis sieja su žmogaus gyvenimu, pavasaris – žmogaus gimimas, vasarą – jaunystė, ruduo – branda, žiemą – senatvė ir mirtis. Žmogus, o labiausiai žemdirbys, yra gamtos dalis. Jis negali išsiskirti iš aplinkos, atsiskirti nuo žemės ir nuo ją dirbančios bendruomenės, nes tiesiog prarastų egzistencijos pagrindus, tarytum išduotų tikrovę ir paneigtų Dievo nustatytąją tvarką. Todėl žemdirbiui svetimas miesto gyvenimas, jo gyvenimą diktuoja amžinieji gamtos ritmai. Kaip ir gamta, amžini yra žmogaus žemės darbai, pasikartojantys kalendorine tvarka. Vienintelis jo mokslas ir didžiausia išmintis – išmanyti tų darbų tvarką. Ji tampa gyvenimo būdu, papročiais, ji perduodama kartoms, todėl svarbiausia žemdirbiui –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!