Kriminologijos (teisininkams) konspektas

1. Ką analizuoja kriminologijos mokslas?

Iš kriminologijos žinyno:

Kriminologija, verčiant pažodžiui iš lotynų kalbos, yra mokslas apie nusikaltimą, o plačiąja prasme – mokslas apie nusikalstamumą. Ši sąvoka pirmąkart buvo pavartota 1879 m., o kaip savarankiška mokslo sritis atsirado 1885 m. Vieningos nuomonės apie šio mokslo sampratą nėra iki šiol.

• „Encyclopedia Britanica“: kriminologija apibrėžiama kaip nusikalstamo elgesio mokslinis tyrimas. Tokio tyrimo pagrindas yra biologijos, antropologijos, fiziologijos, medicinos, psichiatrijos, psichologijos, kriminalistikos, sociologijos, ekonomikos, teisės mokslų esminiai teiginiai.

• J. F. Sheley: kriminologija yra mokslinis nusikalstamumo, kaip išskirtinio socialinio reiškinio, tyrimas. Ji tiria: a) teisėkūrą ir jos taikymą;

b) nusikalstamumo modelius;

c) nusikaltimų ir nusikalstamumo priežastis;

d) visuomenės reakciją į nusikalstamumą;

e) baudžiamąjį teisingumą ir administraciją;

f) suėmimą, bausmę ir nusikaltėlio pataisymą.

• G. Kaiseris: visuma empirinių žinių apie nusikaltimą, teisės pažeidėją, negatyvius socialinius reiškinius ir su šiais reiškiniais susijusių visuomeninių santykių kontrolę.

• H. J. Kerneris: mokslas apie nusikalstamumą, t. y. mokslas apie nusikalstamų ryšių atsiradimą, nusikalstamumo reiškimosi formas, nusikalstamumo prevencijos galimybes, priverstinio prevencinio poveikio priemones, taikomas atskiriems asmenims ar jų grupėms, nusikalstamumo prevencija ir kontrolė valstybės ir visuomenės struktūrose.

• Lenkų kriminologai: visuomeninis mokslas, renkantis ir tiriantis visumą žinių apie nusikaltimą kaip išskirtinę deviacinio elgesio formą, nusikalstamumą kaip visuomeninį reiškinį, nusikaltimą padariusio kaltininko asmenybę, nusikaltimo auką, nusikaltimų kontrolės institucijas bei mechanizmą.

Kriminologijos samprata iš esmės atspindi jos tyrimo dalyką, kuris priklauso ir nuo to, koks pasirenkamas jos pažinimo pagrindas. Antai antropologijos mokslo atstovai jos pažinimo dalyku pasirinko žmogų, jo įgimtus fiziologinius ir psichologinius bruožus. Tuo tarpu vadinamosios kritinės kriminologijos atstovai yra įsitikinę, kad pakanka analizuoti nusikalstamumą sukeliančios visuomenės bruožus – atlikti jos politologinę, ekonominę, sociologinę ir kitokią analizę.

J. Bluvšteinas ir kiti kriminologai išskiria dvi skirtingas požiūrių grupes:

1. kriminologija – BT mokslo šaka arba viena iš pagalbinių BT disciplinų, todėl abiejų mokslų dalykai sutampa. Čia kriminologijos dalyku reiktų pripažinti tik prigimtinės teisės uždraustas veikas. Šio mokslo dalyko ribas nustato objektyviai egzistuojančios tikrų nusikaltimų savybės. Šis požiūris išsiskiria ryškia moraline orientacija, dera su aukščiausiojo teisingumo idėja.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!