Kriminalistika tarpukario Lietuvoje ir jos atstovai

ĮVADAS

Šio darbo pagrindinis tikslas yra apžvelgti kriminalistikos raidą tarpukario Lietuvoje ir pristatyti svarbiausius šio laikotarpio kriminalistikos atstovus bei jų indėlį. Norint suprasti tarpukario kriminalistikos reikšmę ir jos vaidmenį teisėsaugos sistemoje, pirmiausia svarbu aptarti, kokiomis sąlygomis ji pradėjo formuotis atkūrus Lietuvos valstybę, su kokiais iššūkiais susidūrė ir kaip palaipsniui keitėsi nuo praktinės veiklos iki mokslinės kriminalistikos. Šiame darbe bus nagrinėjama kriminalistikos padėtis 1918–1940 m. laikotarpiu, aptariami pirmieji kriminalinės policijos organizaciniai ir techniniai sprendimai, nusikaltėlių registravimo ir identifikavimo sistemų kūrimas, kriminalistinės technikos ir tyrimo metodų taikymas, taip pat kriminalistinių tyrimų laboratorijų ir teismo medicinos ekspertizių raida. Atskirame skyriuje bus pristatyti reikšmingiausi tarpukario Lietuvos kriminalistikos atstovai.

Ši tema yra aktuali, nes tarpukario laikotarpiu buvo padėti kriminalistikos pagrindai, kurie turėjo įtakos vėlesnei teisėsaugos ir kriminalistikos raidai Lietuvoje. Nors ilgą laiką buvo teigiama, kad tuo metu kriminalistika buvo menkai išplėtota, teisės literatūros, policijos spaudos ir archyvinių šaltinių analizė leidžia šį požiūrį vertinti kritiškai ir atskleidžia, kad tarpukario Lietuvoje buvo taikomi modernūs nusikaltimų tyrimo metodai ir kuriama profesionali kriminalinės policijos sistema.

1. KRIMINALISTIKOS FORMAVIMASIS TARPUKARIO LIETUVOJE

Atgavus Lietuvos nepriklausomybę naujai kuriamai teisėsaugos sistemai reikėjo spręsti itin sunkius nusikalstamumo kontrolės ir tyrimo klausimus. Kriminalistika tuo metu dar nebuvo susiformavusi kaip savarankiška mokslo šaka, o nusikaltimų tyrimas daugiausia rėmėsi praktine patirtimi, pavieniais metodais ir ribotomis techninėmis galimybėmis. Vis dėlto būtent tarpukario laikotarpiu buvo pradėti formuoti kriminalistikos organizaciniai, metodiniai ir techniniai pagrindai, kurie nulėmė tolimesnę šios srities raidą Lietuvoje.

1. Kriminalistikos padėtis atkūrus Lietuvos valstybę

Pirmieji nepriklausomos Lietuvos kriminalistikos žingsniai buvo itin ,,sunkūs‘‘. Kriminalinė policija neturėjo pakankamų informacijos šaltinių, patyrusių ir kvalifikuotų specialistų bei aiškios nusikaltimų registravimo sistemos. Nebuvo nusikaltėlių sąrašų, albumų, todėl nebuvo tiksliai žinomas nei recidyvistų skaičius, nei jų veiklos pobūdis. Dėl lėšų stygiaus trūko net elementarių techninių priemonių: fotoaparatų, kriminalistinių rinkinių, dresuotų tarnybinių šunų. Tačiau nepaisant kilusių problemų, kriminalinės policijos veikla palaipsniui plėtėsi. Nusikalstamumo lygis pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo labai aukštas, todėl praktiniai poreikiai skatino ieškoti veiksmingesnių tyrimo būdų. Trečiojo XX a. dešimtmečio pradžioje buvo padidintas kriminalinės policijos etatų skaičius, o tai sudarė pagrindą labiau specializuotai nusikaltimų tyrimo veiklai.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!