Krikščioniškosios filosofijos periodizacija

Įvadas 2 p.
1. Krikščioniškoji filosofija ir graikų filosofija 2 p.
2. Krikščioniškosios filosofijos laikotarpiai 3 p.
3. Patristikos filosofija apėmė keletą atmainų 3 p.
4. Gnostikai 4 p.
5. Origenas 5 p.
6. Grigalijus Nisietis 8 p.
7. Tertulianas 9 p.
8. Šv. Augustinas 9 p.
9. Patristikos pabaiga 11 p.
Išvados 13 p.
Literatūros sąrašas 15 p.
ĮVADAS
Tuo pačiu metu, kai iškilo neopitagorizmas ir neoplatonizmas, ėmė formuotis nauja filosofija — krikščionių filosofija. Ji siejosi su senovės tradicija ir buvo analogiško pobūdžio, kaip ir tuo pačiu metu susiformavusi graikų filosofija. Ji turėjo naują, savąjį šaltinį — krikščionių tikėjimą.
Pirmykštė krikščionybė, tiesioginių Kristaus mokinių mokslas, buvo iš esmės dorovės mokslas. „Štai yra trys Viešpaties priesakai, — rašė šv. Barnabas — Gyvenimo viltis- tai mūsų tikėjimo pradžia ir pabaiga, Teisingumas- nuosprendžio pradžia ir pabaiga ir džiuginanti ir linksma Meilė, teisingų poelgių liudytoja".
Šį mokslą galima įtalpinti į tris sąvokas: pažinimas, įstatymas ir apreiškimas, tai yra Dievo pažinimas, dorovės įstatymas ir pomirtinio gyvenimo apreiškimas. Tai buvo pamatas, ant kurio netrukus iškilo sistema, kurioje glūdėjo ištisa Dievo ir pasaulio, gyvenimo ir išganymo teorija. Šios epochos protus buvo užvaldžiusios metafizinės problemos, tad krikščionys negalėjo neieškoti jų tikėjimą atitinkančių aiškinimų, tuo labiau kad aplink juos pagonys skelbė su tuo tikėjimu nesuderinamas pažiūras.
KRIKŠČIONIŠKOJI FILOSOFIJA IR GRAIKŲ FILOSOFIJA
Krikščionybė siekė patraukti pasaulį savo idėjomis, ji sėmėsi peno iš svetimų idėjų. Naujieji jos adeptai, pagonys, į krikščionių bendruomenes atsinešė pagoniškosios filosofijos suformuotus įsitikinimus. Kai kurių krikščioniškosios pasaulio sampratos komponentų pirmykščiame tikėjime apskritai nebuvo, tad jie galėjo būti ir vienaip, ir kitaip aiškinami — čia atsivėrė anga svetimoms įtakoms. Pagaliau ir tie komponentai, kuriuos tikėjimas išryškino, reikalavo aiškinimo ir sąvokinio formulavimo — tai buvo kita dirva svetimoms įtakoms pasireikšti. Sąvokos dažniausiai buvo perimamos iš graikų filosofijos, nes čia jos buvo labiausiai ištobulintos. Tačiau pradiniu krikščionybės radimosi laikotarpiu filosofinės graikų sąvokos buvo taip persiėmusios religine mąstysena, jog galėjo būti pritaikytos bet kuriam tikėjimui.
Krikščioniškoji filosofija formavosi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!