Krikščioniškasis altruizmas

Galima būtų manyti, kad religingumo augimas turėtų lemti didesnę taiką. Galiausiai, religijos juk skatina altruizmą, ar ne? Jei altruizmas prilygintinas dėmesio sutelkimui kitų reikmėms, religingi žmonės neturėtų skatinti priešiškumo.
Be abejo, visi žinome, kad kai kurie religijos vardu vykdomi dalykai prilygsta šventos etiketės klijavimui ant bet ko, kur tik pučia nuožmus vėjas. Daugybė religijų buvo suteptos asmenų, kurie jomis tiesiog sankcionavo savo aistrą veikti savanaudiškai. Prieš akis tuoj pat iškyla kryžiaus žygiai.
Tačiau religinių šarlatanų nederėtų kaltinti dėl viso iš tikinčiųjų kylančio smurto. Ne visi karai gimsta galvose nenuoširdžių egomaniakų, kurie, mulkindami tikinčiuosius, šiuos įtikina, kad Dievas palaiko jų niekšiškus darbus.
Kodėl nuoširdūs tikintieji neskleidžia taikos visiems? Ko gero iš dalies atsakyti pavyktų, atidžiau pažvelgus į altruizmą. Paprasčiausiai kalbant, altruizmas reikalauja rūpintis kitais. Tačiau kartais altruizmas apibrėžiamas ir kaip veikimas kitų labui, kai pats veikiantysis iš tokių savo veiksmų negauna absoliučiai jokio atlygio. Aš tai vadinu „absoliučiuoju altruizmu“. Kartais teigiama, kad šitokia visiško savęs aukojimo prasme altruizmas yra kulminacinis religijos taškas.
Neseniai dalyvavau konferencijoje, kurioje didžiausioms pasaulio religijoms atstovaujantys mokslininkai svarstė, ar jų tradicijos skatina absoliutų altruizmą. Dalyvių būta budistų, taoistų, šintoistų, krikščionių, induistų, musulmonų, konfucininkų, judėjų ir kitų. Konferencijos išvados buvo stebinančios. Tokio altruizmo, kuris apibrėžiamas kaip savęs aukojimas, kai besiaukojantysis iš to nieko negauna, didžiosios pasaulio religijos neskatina.
Daugelio teistinių tradicijų tikintieji absoliučiąja prasme altruistiškai nesielgia, nes daugelis jų tiki, kad Dievas atlygina tiems, kurie gelbsti kitiems. Atlygis gali būti suteiktas šiame arba kitame gyvenime. Neteistinėms tradicijoms atstovavę mokslininkai savo šventuosiuose tekstuose absoliutaus altruizmo taip pat neaptiko. Jų atveju problema susitelkė ties aiškiu individualaus ir bendro gėrio atskyrimu.
Absoliutusis altruizmas yra modernistinė kategorija, suformuota individualistinio mąstymo, neigiančio egzistencijos persipynimą. Žinoma, altruizmą būtų galima geriau apibrėžti kitais būdais. Socialinis psichologas C.Daniel Batson pasiūlė apibrėžimą, kurį vadinčiau „reliatyviuoju altruizmu“. C.D.Batson altruizmą apibrėžia kaip motyvuotą veiksmą, kurio pagrindinis tikslas yra padidinti kitų gerovę. Reliatyviojo altruizmo atveju, gelbėdamas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!