Krauju srūvanti Lietuvos istorija

Lietuvos istorija žymi lietuvių meilę savo gimtam kraštui. Meilę Lietuvai aiškiai parodo romantizmo srovė lietuvių kūryboje. Joje buvo puoselėjama meilė gimtajam kraštui, aukštinamas ir idealizuojamas jo grožis ir praeitis. „Graži tu, mano brangi tėvyne,/ Šalis, kur miega kapuos didvyriai“ rašė Maironis savo eilėraštyje „Lietuva brangi“, šlovindamas Lietuvą ir jos praeitį. Šis žymus lietuvių romantikas, gyvenęs sunkiu Lietuvai momentu – kai Lietuva buvo carinės Rusijos sudėtyje, neišsižadėjo savo tautos, tačiau savo kūryboje išpažino meilę tėvynei, trokšdamas jos laisvės. Lietuviai puoselėjo meilę Lietuvai, sunkiu Lietuvai momentu, neišsižadėdavo Lietuvos, o kaip tik skelbdavo savo meilę tėvynei, troškimą šviesesnės jos ateities.
Lietuva, atlaikiusi daug sunkių momentų, kai buvo bandoma sunaikinti lietuviškumą. Sugebėjo išsaugoti kalbą, kuri yra didžiulis turtas kiekvienai tautai. Žmonės, skatinami meilės gimtajai kalbai, stangėsi ir dirbo, tam kad neišknyktų Lietuvių kalba, būtų mokama skaityti lietuviškai. Spaudos draudimo metais, knygnešiai iš Tilžės nešė knygas, elementorius, lietuviška spaudą į Lietuvą, buvo leidžiami nelegalūs laikraščiai, rašytojų kūryba neleido žmonėm pamiršti savo tautybės. Žmonių nesulaikė bausmės. Vincas Kudirka savo eilėraštyje „Varpas“ rašė: Užgaudė Varpas liepimu iškiausiu,/ Tartum jisai žmogaus lūpas gavo:/ Kelkite, kelkite,...

Daugiau informacijos...