Kraštovaizdžio sauga

Vykstant intensyviai pramonės, transporto, žemės ūkio ir kitokios ūkinės veiklos plėtotei, urbanizacijos plėtrai, yra įsisavinamos naujos gamtinės teritorijos, iš esmės pertvarkomas natūralus kraštovaizdis. Tokiomis sąlygomis būtina išsaugoti nepaliestas atskiras vietoves. Tuo tikslu steigiamos įvairios saugomos teritorijos, joms nustatomas ypatingas apsaugos režimas. Teritorinės aplinkos apsaugos svarbą pripažįsta tiek nacionalinė, tiek ir tarptautinė teisė. Lietuvoje saugomos teritorijos yra steigiamos ir naudojamos pagal Aplinkos apsaugos, Saugomų teritorijų bei kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimus.
Darbo tikslas − išanalizuoti kraštovaizdžio saugą ir jos įstatymus.
1. Išsiaiškinti, kas yra kraštovaizdis.
2. Aptarti kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės apsaugą.
3. Supažindinti su saugomų teritorijų sistema.
4. Pateikti saugomų teritorijų klasifikavimą.
5. Išanalizuoti saugomų teritorijų apsaugos režimą.
Kraštovaizdis – tai nuolatos kintantis žemės paviršiaus gamtinių ir antropogeninių tarpusavyje susijusių komponentų (paviršinių uolienų, vietovės reljefo, dirvožemio, augalijos įvairovės, gyvūnijos ir kt.), susijusių medžiaginiais, energiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys. Tai žmonių regimoji ir suvokiama vietovė, kurios dabartinį pobūdį nulėmė įvairūs gamtiniai ir antropogeniniai veiksniai bei jų tarpusavio sąveika. Kraštovaizdis apima visą šalies teritoriją ir jos erdvę – miestus ir miestelius, visas gyvenamąsias vietoves, girias, miškus, upes, ežerus ir tvenkinius, didžiąsias pelkes, daro didelę įtaką visos visuomenės gyvenimui ir jos veiklai, jis yra tautinio identiteto1 pamatas ir esminė žmonių gyvenimo kokybės dalis.
Kraštovaizdis nuolat kinta: dirbamus laukus ir šienaujamas pievas pakeičia miškai, tiesiami keliai ir geležinkeliai, užanka vandens telkiniai ir pan. Kraštovaizdžio kitimui turi įtaką tiek gamtinė, tiek antropogeninė žmogaus veikla. J. Bučas pagal antropogeninio poveikio laipsnį skiria du pagrindinius kraštovaizdžio tipus:
• natūralųjį (gamtinį) – tai dėl gamtinių procesų įtakos atsiradęs ir tebesiformuojantis kraštovaizdis. Jam priskiriamas žmogaus ūkinės veiklos nepaliestas arba labai mažai paliestas gamtinis kraštovaizdis;
• sukultūrintą (antropogeninį) – žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su visa aplinka atspindintis kraštovaizdis.
1 pav. Kuršių nerijos kraštovaizdis
Šaltinis:
2. Kraštovaizdžio, biologinės įvairovės apsauga
Kraštovaizdžio apsauga vadinami tiksliniai veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti ir palaikyti svarbias arba būdingas kraštovaizdžio ypatybes. Šiam tikslui skiriamos priemonės, kuriomis siekiama...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!