Kraštovaizdžio problemos

IŠVADOS 15
NAUDOTA LITERATŪRA 16
ĮŽANGA
Landšaftas- kraštovaizdis, sudėtinga dinaminė gamtinių (litosferos, troposferos, hidrosferos, biosferos) ir antropogeninių komponentų erdvinė sistema, kurios raidą lemia šių komponentų medžiagų apykaita, energetiniai , informacinai ryšiai. Kraštovaizdžio struktūrą formuoja gamtiniai ir dirbtiniai (žmogaus sukurti) elementai. Žmonių veikla kraštovaizdį kultūrina. Mažai paveikto kraštovaizdžio plotai mažėja, kultūrinio plečiasi.
Dabartinis Lietuvos kraštovaizdis susiformavo veikiamas ilgametės žmogaus ūkinės veiklos. Pagal antropogeninio poveikio intensyvumą ir vyraujantį žemėnaudos pobūdį. Lietuvoje galima išskirti tris pagrindinius kraštovaizdžio tipus:
-miškingas, arba santykinai natūralus kraštovaizdis,
-agrarinis, arba pusiau natūralus kraštovaizdis,
-urbanistinis, arba antropogeninis kraštovaizdis(kuris užima apie 10% Lietuvos teritorijos).
Lietuvoje žmogaus ūkinė veikla prasidėjo III tūkstantmetį prieš mūsų era ir susijusi su gyvulių augintojų atsiradimu. Rimtas akstinas kraštovaizdžio kaitai buvo žemdirbystės pradžia. Primityviais darbo įrankiais buvo įmanoma įdirbti tik lengvus dirvožemius, todėl žemdirbystė pirmiausia prasidėjo smėlingų lygumų kraštovaizdyje. Tobulėjant darbo įrankiams, tapo įmanoma įdirbti sunkesnius dirvožemius. Ariamų jų žemių plotus didino iškertant miškus. Dėl sparčios agrotechnikos ir melioracijos plėtros XX a. pirmoje pusėje sparčiai didėjo žemės ūkio naudmenų plotai, amžiaus viduryje pasiekdami maksimalų, o miškai – minimalų išplitimą visų tipų kraštovaizdžiuose. Tai atsitiko dėl žemės reformos (kaimų išskirstymo i viensėdžius). Po antrojo pasaulinio karo dėl kolektyvizacija kraštovaizdis vėl keitėsi. Buvo vykdoma masinė sausinamoji melioracija, apgyvendinimo sistemos keitimas (vienkiemių naikinimas ir kolūkių gyvenviečių steigimas). Tuo metu mažėjo ariamos žemės ir sodų plotai, tačiau buvo atsodinami miškai. Jei 1950 metais miškai sudarė 20,8 Lietuvos teritorijos, tai 1990 jų buvo net 30,1 procento. Tačiau miškai nebuvo racionaliai išdėstyti reljefo, vandens telkinių atžvilgiu ir todėl jie negalėjo apsaugoti dirvožemio ir vandens telkinių nuo užterštumo. Į vandens telkinius vis daugiau patekdavo ne tik erozijos produktų, bet ir lauko teršimo produktų, nuo kurių suvešėjo vandens augalija. Vandens telkiniai ėmė seklėti, suaktyvėjo krantiniai procesai, atsirado daug krantų erozijos židinių. Sausinimo ir kultūrinimo darbai per pastaruosius dešimtmečius iš esmės paveikė Lietuvos kraštovaizdį. Iki to buvusioje mozaikinė struktūra buvo palanki gamtosaugos požiūriu....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!