Kraštovaizdžio kompozicinis vertinimas užstatymo aspektu

Analizuojant neurbanizuoto kraštovaizdžio teritorijų psichologinį – estetinį potencialą susiduriama su problema dėl objektyvaus ir subjektyvaus kraštovaizdžio vertinimo. Bandoma maksimaliai objektyvizuoti vertinimo procesą, tačiau dažnai tenka pasikliauti subjektyviu vertintojo požiūriu. Vertinant pasitelkiama stebėtojo nuomonė, skonis, operuojama ganėtinai subjektyviomis sąvokomis kaip ,,vaizdingumas", „egzotiškumas", „ivairumas”, „išraiškingumas”.
Tokia situacija susidaro dėl vertinamo objekto sudėtingumo, neįmanoma nusakyti kraštovaizdžio vien objektyviais ar vien subjektyviais kriterijais. Tai yra erdvė, susidedanti tiek iš fiziškai egzistuojančių objektų, tiek iš tų objektų keliamo psichologinio poveikio. Optimalus būdas įvertinti kraštovaizdžio psichologinį - estetinį poten­cią, tai derinti subjektyvumą ir objektyvumą. Vertinant reiktų atsižvelgti ir į tam tikrus kriterijus: ieškomi aspektai turi atitikti bendrą kraštovaizdinį potencialą; būtų galima pateikti viską kiekybiniu atžvilgiu; aspektai turėtų atsispindėti topografinėje ir kartografinėje medžiagoje; pakankamai lengvai išskiriami ir naudojami.
Analizuojant teritorijų kraštovaizdį ir neliečiant antropogeninių elementų kraštovaizdžio erdvinę struktūrą apsprendžia du faktoriai: reljefas ir augmenija. Kraštovaizdžio erdvinę struktūra galima tirti įvairiais aspektais, tačiau pirmiausia reikėtų vertinti iš tiriančiojo, t.y.kraštovaizdį stebinčiojo pozicijų, kadangi nagrinėjama projektavimo tikslams, kas yra glaudžiai susiję su psichologiniu poveikiu. Vertinant išskiriamos kraštovaizdžio erdvinės struktūros ląstelės ir jos sistemizuojamos. Objektyviausi tyrimai bus tuomet, kai bus griežtai apibrėžtas tyrimų objektas, pateikiamos kiekybinės charakteristikos ir nebus bandoma aprėpti per nelyg įvairius gamtinės aplinkos aspektus.
Maksimalus ir minimalus vientisai suvokiamos teritorijos dydžiai:
1 – nagrinėjama teritorija, 2 – stebėtojo padėtis joje, 3 – plotas, apžvelgiamas iš stebėtojo taško;
Pirminis etapas analizuojant kraštovaizdį – erdvės ribų nustatymas (paveikslėlis viršuje). Vientisa erdvė tai tokia erdvė, kuri iš kiekvieno joje esančio taško suvokiama kaip vientisas reiškinys. Tokia erdvė laikoma elementaria kraštovaizdžio erdvės struktūros dalele. Toks vienetas galėtų būti panaudojamas tiek vertinant kraštovaizdį, tiek jį formuojant. Vientisai suvokiama teritorija vadinama vizualine vietove, o žmogaus suvokiamas vaizdas – vietovaizdžiu. Šios sąvokos susideda ir iš smulkesnių elementų. Peizažas – tai tiesiogiai stebima vietovaizdžio dalis, apribota stebinčiojo regos lauko. Panorama – keletas peizažų, o vaizdas – peizažo fragmentas. Kuomet vietovaizdis yra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!