Konsulinių pareigūnų asmens neliečiamybė ir palyginimas su diplomatų neliečiamybe

Diplomatinė ir konsulinė teisė šiuo metu yra viena iš labiausiai kodifikuotų tarptautinės teisės šakų. Tačiau nuolat intensyvėjantys tarpvalstybiniai santykiai ir sykiu valstybių diplomatinė veikla iškelia vis naujų klausimų, susijusių su diplomatiniais bei konsuliniais imunitetais ir privilegijomis, jų užtikrinimu.
Egzistuoja tam tikros asmenų ir institucijų kategorijos, kurios pagal tarptautinę teisę turi imunitetą nuo nacionalinių teismų jurisdikcijos- tai užsienio valstybės ir jų diplomatiniai agentai. Tokiu atveju, asmens neliečiamumą galima būtų pavadinti imunitetų ir privilegijų vienove. Nors egzistuoja nuomonė, kad užsienio diplomatinių atstovybių ir diplomatų statusui apibūdinti neverta išskirti imunitetus ir privilegijas į atskiras sąvokas, toks išskyrimas yra pagrįstas, nes tarp šių dviejų sąvokų egzistuoja gana svarbūs skirtumai, turintys tiek teorinės, tiek praktinės reikšmės.
Privilegijos nuo imunitetų skiriasi visų pirma savo ištakomis. Diplomatiniai imunitetai suteikiami remiantis valstybės imunitetu nuo kitos valstybės jurisdikcijos, o privilegijų teikimas kilo iš susiformavusių tokio pobūdžio tarptautinio mandagumo taisyklių.
Diplomatinius imunitetus galima suprasti kaip juo besinaudojančios diplomatinės atstovybės, jos darbuotojų teisę būti nepriklausomiems nuo priimančios valstybės valstybinių institucijų ir teismų jurisdikcijos, kuri pasireiškia tuo, kad šiems subjektams netaikomos prievartos priemonės, sankcijos, numatytos šios valstybės teisės aktuose.
Konsuliniai ir diplomatiniai imunitetai yra sudėtinė valstybės imunitetų nuo kitos valstybės jurisdikcijos dalis, ir yra suprantami kaip ypatingų teisių suteikimas valstybės atstovams, oficialiai įgaliotiems vykdyti jos atstovavimo funkcijas kitoje valstybėje.
2.2 Privilegija
Diplomatines ir konsulines privilegijas galima suprasti kaip tam tikras papildomas lengvatas, kurias priimančioji valstybė teikia užsienio diplomatinėms ir konsulinėms atstovybėms bei jų darbuotojams tam, kad palengvintų diplomatinių funkcijų vykdymą.
3. Konsulinių pareigūnų asmens neliečiamybė
Konsuliniai santykiai tarp tautų egzistuoja nuo senų laikų. Konsulines funkcijas vykdo konsulinės įstaigos, kurios kaip ir diplomatinės atstovybės naudojasi tam tikromis privilegijomis ir imunitetais, kurie suteikiami ne atskirų asmenų poreikiams tenkinti, bet siekiant užtikrinti, kad konsulinės įstaigos veiksmingai vykdytų savo funkcijas jų atstovaujamų valstybių vardu.
Konsuliniai pareigūnai yra dviejų kategorijų: etatiniai konsuliniai pareigūnai ir garbės konsuliniai pareigūnai, jų teisės bei pareigos minimaliai skiriasi, tačiau funkcijos, imunitetas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!