Konspektas - Medžiagų apykaita ir pernaša augaluose

Šaknų įvairovė

Šaknimis augalai įsitvirtina žemėje, jos yra antžeminės dalies atrama.

Svarbiausia šaknų funkcija – siurbti iš dirvos vandenį su mineralinėmis medžiagomis ir aprūpinti jomis augalą.

Šaknų sistemų rūšys:

• Kuokštinė šaknų sistema. Pagrindinė jų šaknis neilga, nesiskiria nuo daugybės pridėtinių šaknų, augančių kuokštu iš požeminės stiebo dalies. (vienaskilčiai augalai: grūdinės kultūros – rugiai, miežiai, kviečiai, avižos, kukurūzai; svogūninės gėlės – narcizai, tulpės, snieguolės.)

• Liemeninė šaknų sistema. Gerai išsivysčiusi pagrindinė šaknis.(dviskilčiai augalai: rožė, ankštinės kultūros – pupos, pupelės, žirniai; pušis, ąžuolas, uosis, žliūgė).

Pagrindinė šaknis išaugusi iš sėklos gemalinės šaknelės.

Iš pagrindinės šaknies išauga nedidelės smulkios šalutinės šaknys.

Pridėtinės šaknys padeda augalui stipriau įsitvirtinti ir išauga iš požeminės stiebo dalies.

Kai kurių augalų šaknys pakitusios, jos atlieka maisto medžiagų kaupimo funkciją.

Šakniagumbiai – sustorėjusios pagrindinė ir šalutinės šaknys, pavyzdžiui jurginai.

Šakniavaisiai – sustorėjusi pagrindinė šaknis, pavyzdžiui morkos ir ridikėliai.

Esame augalų, kurie turi orines šaknis. Jomis augalai iš aplinkos siurbia vandenį, ima deguonį. Patekusios į dirvą, tokios šaknys įsitvirtina ir tampa ramstinėmis. Orines šaknis turi monsteros, orchidėjos.

Vidinė šaknies sandara

Šaknies viršūnėje yra šaknies šalmelis. Funkcija – apsauginė, saugo šaknies viršūnę, kad jos nesužalotų kietos dirvožemio dalelės.

Virš šalmelio yra ląstelių dalijimosi zona, kurią sudaro gaminamasis audinys. Tai smulkios viena prie kitos prigludusios ląstelės, kurios nuolat dalijasi ir jų daugėja. Taip atsinaujina šaknies šalmelio apačia ir tįsimo zonos viršus.

Tįsimo zonoje ląstelės tįsta, todėl šaknis ilgėja.

Siurbimo zonos ląstelės yra diferencijuotos.

Šaknies paviršiaus ląstelės sudaro daugybę plonyčių permatomų šakniaplaukių. Tai ištįsusios šaknies epidermio ląstelės išaugos, kurios padidina siurbiamojo paviršiaus plotą. Šakniaplaukių sienelės itin plonos, todėl įsiurbtos medžiagos greitai patenka į ląstelę. Jie yra labai trumpi, jie nuolat atsinaujina. Skverbdamiesi į dirvožemį, šakniaplaukiai prisiglaudžia prie jo dalelių ir siurbia vandenį su ištirpusiomis medžiagomis.

Virš siurbimo zonos yra praleidžiamoji zona, kurios audiniais vanduo su mineralinėmis medžiagomis patenka į augalo stiebą. Šaknų apytakos indais į šaknis nešamos ir lapuose susintetintos organinės medžiagos.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!