Koks žmogus, susidūręs su gyvenimo absurdu, ieško išeities, nepasiduoda?

Su neteisybe ir absurdu susiduriame kone kiekvienas kasdien: nebūna įvertintos mūsų pastangos ir neišsipildo didžiausi lūkesčiai arba būname suprasti neteisingai netgi sakant tiesą. Bet svarbiausias dalykas yra tai, kaip sugebėsime tai priimti, mąstyti, ieškoti išeities ir kritiškai vertinti. Vienam šis absurdas galbūt pasirodys beprasmis ar neįveikiamas, tarsi Sizifo darbas. Kitą galbūt sujaudinis, bet jis vis tiek nuspręs kovoti tiesa ir švaria sąžine, nesiveldamas į visuomenės žaidimą. Šį gyvenimo žaidimą valdai tu. Viskas tavo rankose.
Turbūt pirmasis šio žaidimo lygis pats lengviausias, tačiau jo neperėjęs negalėsi pereiti prie kito. Įsivaizduokime, kad žaidėjas- tai žmogus, einantis per visus gyvenimo išbandymus ir tik pilnai įsisavinęs pamoką sugebės pereiti prie kito išbandymo. Tačiau koks jis? Tikriausiai, neįmanoma tiesiogiai ir tiksliai atsakyti į klausimą, koks yra žmogus, susidūręs su gyvenimo absurdu, ieškantis išeities ir nepasiduodantis. Nes viskas priklauso nuo absurdo absurdiškumo ir žmogaus žmogiškumo.
Taigi, pirmąjame lygyje esantis žmogus absurdą greičiausiai spręs išoriškai: stengsis viską sutvarkyti iš išorės, bandys gražiai situaciją pateikti visuomenei bei absurdiškumo komisijai. Jis nebandys apeiti sistemos, jis žais pagal taisykles: guldys save į Prokrusto lovą, atsisakys savo vertybių, požiūrio ir tiesos. Toks žmogus išspręs problemas be didžiulių sunkumų ar kritikos. Taip pat jis nepatirs sunkumų savyje ir nekritikuos savęs. Jis tik pirmąjame lygyje.
Antrąjame žaidimo lygyje žmogui visuomenės pripažinimas bus svarbus, tačiau svarbus bus ir paties savęs pripažinimas, kažkiek labiau dėmesį kreips į vertybes. Tačiau jam dar trūksta daug patirties iki aukščiausiojo lygio- tokiam žmogui šimtaprocentinis savo pozicijos laikymasis ir asmenybės rodymas atrodys per daug sudėtingas, galbūt beprasmis. Jam tai gali asocijuotis su nesibaigiančiu beprasmiu Sizifo darbu. Juk pagal visuomenę, teisūs tie, kurie priklauso daugumai.
Kiek šių lygių yra, priklauso nuo paties žmogaus- kiek pamokų jam reikia, kad išmoktų gyventi ne pagal banalią daugumą, o pagal originalų savo paties suvokimą.
Paskutinis lygis pats sudėtingiausias ir rizikingiausias: kiek tikras išliksi ir kiek žaisi visa širdimi, nekreipdamas dėmesio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!